KYUMEIKAN KENDO mokykla

Tokijo Kendo Kyumeikan mokykla įkurta sunkiu Japonijai laiku – 1957 metais vieno geriausių Japonijos Kendo mokytojų Sensej Kahei Kubo. Tuo metu šalyje buvo ekonominė krizė, reikėjo kažko tokio, kas galėtų pakelti Japonijos piliečių dvasią. Ir kendo buvo pasirinktas neatsitiktinai: savo istorija ir morale šis kovos menas neturėjo analogų. Kendo savo kovos dvasia sugebėjo milijonus žmonių prikelti naujam gyvenimo etapui. Sensej Kahei Kubo savo darbais siekė išsaugoti Tekančios Saulės šalies tautos dvasios vertybes. Japonijoje iškilo naujas pastatas, pavadintas „Kyumeikan“ vardu. Tai išvertus į lietuvių kalbą reiškia „amžinos šviesos salę“. Darbas su vaikais įgavo naują prasmę ir Sensej Kahei Kubo iki pat savo mirties negailėdamas savęs dirbo tautos labui.

1963 metais, po tėvo mirties, sūnus turėjo perimti Sensej Kahei Kubo pradėtus darbus. Akira Kubo grįžo iš kelionės po Ameriką ir ėmėsi darbo. Iki šių dienų Sensei Akira Kubo atsako už Tokijo Kendo Kyumeikan mokyklą ir jos mokinius.

Sensei Akira Kubo ir jo mokinių pastangomis „Kyumeikan“ Kendo mokyklos įkurtos ne tik Japonijoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Šiais metais Kendo Kyumeikan mokyklai sukanka 55 metai.

Lietuvoje „Kyumeikan kendo mokykla“ veiklą pradėjo 2006 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre „Kyumeikan mokyklos“ vardas registruotas 2008 m. kovo 28 d.

Kendo – tai tradicinis Japonų kovos menas su kardais. Šiuo metu Kendo kaip mokymo priemonė Japonijoje yra įtrauktas į visų vidurinių ir aukštųjų mokyklų mokslo programas. Bendroji Kendo idėja yra treniruoti žmogaus charakterį taikant Katanos principus. Kendo išvertus į lietuvių kalbą reiškia „kardo (Ken) kelias (Do)“. Kendo istorija siekia XII amžių, kada senosios Japonijos kariai savo pergales grindė trimis sąvokomis: garbė, ištikimybė, drąsa.

Nesiliaujantys karai tuometinėje feodalinėje Japonijoje tapo viena iš naujo visuomenės sluoksnio – samurajų – susikūrimo priežasčių. Jų pareiga buvo užtikrinti savo šeimininkų saugų ir ramų gyvenimą. Kasdieninis darbas su ginklais bei technikos tobulinimas samurajus pavertė nenugalimais kariais.

XVII amžiuje suvienijus Japoniją prasidėjo 260 metų trukęs šalies kultūros pakilimas. Tų laikų ramus gyvenimas sukūrė sąlygas kario kardo meną paversti savęs tobulinimo menu.

Kovoje kiekvienas samurajus turėjo naudoti tik tuos pačius ginklus kaip ir jo priešininkas. Norint kovai pasirinkti tikrą kardą – kataną reikėdavo gauti valdžios bakufu sutikimą, tad dažniausiai šis variantas atkrisdavo, nes buvo draudžiamos kovos su tokiais ginklais. Antrasis pasirinkimas taip pat nebuvo dažnas, nes mediniai kardai sukeldavo nemažai rimtų traumų. Taigi, beliko bambukinis treniruočių kardas – šinai.

Norėdama užtikrinti visišką kovotojų saugumą kiekviena kendo mokykla kurdavo savitas taisykles bei tobulindavo apsaugos priemones. Save gerbiantis jaunasis samurajus realiose situacijose išbandydavo sugebėjimus naudodamas šinai.

Norėdami išlaikyti kovinę dvasią, tačiau padaryti kendo prieinamą kiekvienam, 1863 m. japonų meistrai supaprastino šią kovos meno rūšį ir treniruotėse pradėjo naudoti bambukinius kardus bei lengvesnes, bet visiškai patikimas apsaugas. Nuo 1924 m. Japonijos mokyklose vaikams privalomos dvi tradicinės, geriausiai išlaikančios japoniškas vertybes kovos menų šakos – kendo ir dziudo. Kendo praktikuoja nuo 3 metų amžiaus iki pat paskutiniųjų gyvenimo dienų, taip išlikdami žvalūs ir jaunatviški visą gyvenimą.

Kas yra kendo? Kiekvieną dieną treniruotėje atrandu kažką naujo, dėl to, vienareikšmiškai atsakyti arba perrašyti mintis iš knygų būtų neteisinga Jūsų visų atžvilgiu. Kendo, tai kiekvieno iš mūsų dvasia, savęs pažinimo ir tobulėjimo menas. Kendo suteikia galimybę pažinti save, pasijusti ir TAPTI tikru savuoju AŠ. Kendo bet kurioje gyvenimo situacijoje leis suprasti ir priimti geriausią sprendimą! Ričardas Žilaitis, grupės vadovas. III Kendo danas.

Bekompromisis kovos menas, apimantis ne tik kūno lavinimą, bet ir turintis gilią filosofiją. Vienas smūgis – viena mirtis, daugelio kovos menų siekis. Tačiau manau, kad Kendo kovoje (treniruotėse ir varžybose) tai atsispindi iš tikrųjų. Robertas Grečna, grupės vadovas. III Kendo danas.

Pradėjau lankyti Kendo, nes man tai buvo gražu, estetiška. Gražu ir dabar, bet dabar jau kur kas daugiau nei grožis. Tai mano laikas: poilsis smegenims, darbas kūnui, puiki kompanija, žinoma ir dalis egzotikos. Raimonda Strazdienė, psichologė. II Kendo danas.

Kendo – gyvenimo psichologija. Tai puikus būdas lavinti ne tik kūną, bet ir protą. Kendo puikiai nuima stresą ir suteikia energijos. Pradėjus užsiiminėti kendo, natūraliai susipažįsti ir su kovos istorija, jos ištakomis. Kiekvienas savaip gyvenime pasiekia kūno ir minčių harmoniją, ir Kendo yra vienas iš būdų tokiai būsenai pasiekti.Tačiau, neužtenka tik pažiūrėti, reikia pabandyti, pajausti ir tada spręsti! Daiva Tamulionienė, vadovė. I Kendo danas.

Kendo – tai kario dvasios auklėjimo mokykla, kuri atėjusi yra iš gilios senovės. Kendo tikiu, kad gali nors kažkiek pakeisti dabartinį žmogų. Aldevinas Jasionis, verslininkas. I Kendo kjų.

Man kendo ne tik sportas ir laisvalaikis, bet ir savęs pažinimas. Kęstutis Čiapas, aplinkos inžinierius. I Kendo kjų.

Kendo, tai budas sustoti ir i viska paziureti kitaip, ramiau ir aiskiau. Algirdas Mikšys, studentas. I Kendo kjų.

Geriausia rytų biblioteka. Kurioje surinkta ne tik garbės, pagarbos, bet ir technikos, savitvardos, sveikatos išminties. Stipriausia vieta mokintis Gyvenimo. Egidijus Šližys, vadovas. I Kendo kjų.

Man Kendo, tai atsipalaidavimas, psichologiškai pailsi, fiziškai stiprėji. Diana Stankevičienė, prekių žinovė. I Kendo kjų.

Kendo – tai iššūkis. Apnuoginantis labiausiai užslėptas ir pažeidžiamas vietas. Tai – kelias. Saves pažinimo , suvokimo ir tobulinimo kelias. Tai – savo ribų išplėtimas. Tai savo patirties apnulinimas, kad galėčiau pasisemti naujos. Sandrija Kudirkaitė, grupės vadovė. I Kendo kjų.

Kendo man tai pažinimas, naujų dalykų suvokimas. Puiki galimybė išsilieti po visos įtemptos dienos, kuri prasideda mokykloje ir baigiasi užklasinėje veikloje. Viltė Norvaišiatė, moksleivė. I Kendo kjų.

Kiekvieną dieną įvyksta daugybė mažesnių ir didesnių kovų. Vienose jų vyrauja protas, kitose ryžtas ir taip toliau…Kendo kovoje dalyvauja ir kūnas, ir dvasia, ir protas, dėl to jokia dalis nenukenčia ir palyginus su kitkuo, tai yra poilsis. Algimantas Stankevičius, vadovas. I Kendo kjų.

Atradau Kendo. Apie tai mažai ką buvau girdėjęs, Bet išbandęs nebeliko abejonių dėl tolimesnio mano pasirinkimo. Čia atradau man labai reikalingą savitvardą, susipažinau su daugybę įdomių žmonių. Tai puikus bendravimo ir laiko praleidimo būdas, padedantis pabėgti nuo kasdienybės, išvalantis smegenis nuo nereikalingų minčių. Mindaugas Armonavičius, rinkodaros vadovas. I Kendo kjų.

Kai sąmonė ir dvasia yra kiekvienoje kūno dalyje. Vientisumas. Atsvara rutinos paviršutiniškumui. Kitaip ir kitada. Gintaras Slavinskas, vadovas.

Kendo – tai valios, ištvermės, reakcijos ir vyriškumo ugdymas. Užsiminėdamas Kendo jaučiu savyje virsmą į kitokį, galbūt geresnį žmogų. Arnoldas Asauskas, architektas.

Ištvermės ugdymas ir savęs pažinimas. Vienareikšmiškai pasakyti negaliu, reikia paimti į rankas šinai, užsidėti šarvus ir pajausti. Marius Radvilavičius, IT specialistas.

Kendo. Pirmas įspūdis – didelis! Ir didelis? Viduje noras įminti šią mįslę. Antras įspūdis – šokas ir daug klausimų. Tuo periodu atradau jog „tai“ (nežinau kaip tiksliai tai apibrėžti: kovos menas, gyvenimo būdas ir t.t.) yra be galo daug filosofijos, psichologijos, didelis emocinis krūvis… Dar daug neatsakytų klausimų, tame tarpe, kokia mano vieta tame! Rita Kavaliauskaitė, architektė.

Kendo man? Tai gili dvikovos filosofija, ištvermės ugdymas, minties ir judesio estetika, savo ego grūdinimas. Gintaras Gaurilčikas, vadovas.

KENDO – tai daug daugiau nei kovos būdas – tai gili, senovės išmintimi pagrįsta filosofija, padedanti užmiršti kasdienius darbus, esamas problemas.
KENDO man – padeda atrasti ir suprasti save, susilieti su gamta, su šimtus metų siekiančia įdomia rytų istorija, sutikti įdomius žmones, patirti daug ką naujo. Neilas Montvilas, dizaineris.

Kendo man – tai prisilietimas prie tradicijos, prie ištakų. Vyras-karys. Tai mobilizuoja kūną ir dvasią, padeda suprasti, kad daugelis apribojimų egzistuoja mūsų galvose, bet ne dvasioje. Tai sugebėjimas perlipti per savo negaliu, nenoriu. Tai galimybe žengti į save, savo tikrąjį aš – ir šis kelias neturi pabaigos. Dalius Barkauskas, gydytojas.

Ateidami pas mus atsineškite lengvą sportinę aprangą, higienos reikmenis bei dušo šlepetes.
Ateikite į treniruotę anksčiau, prieš 15 – 20 minučių. Instruktorius Jus supažindins su tvarka praktikos metu.
Pirmos treniruotės metu instruktorius supažindins su teisingu kardo laikymu ir stovėsena.

Įėjus į sporto salę nusilenkite dodžo – kovos dvasiai, vietai kurioje vyks kendo praktika. Taip pat linktelėkite salėje esantiems kendokom – žmonėm užsiiminėjantiems kendo. Instruktorius paduos Jums kardą – šinai ir jis arba vyresnis kendoka paaiškins Jums kardo laikymo ir stovėsenos pagrindus. Tuomet ieškokite vietos eilės gale, stebėkite ir dalyvaukite veiksmuose užsiėmimų salėje.

Jei nesigaus teisingai atlikti instruktoriaus padiktuotų užduočių, nenusiminkite. Susikaupkite ir dar atkakliau siekite savo tikslo – kiekvieną užduotį padaryti geriausiai. Pastangos niekada nenueina veltui.

Jei nesupratote užduoties, iš karto klausimų neuždavinėkite: visi klausimai instruktoriui pateikiami po praktikos. Sekite savo vyresnių draugų pavyzdžiu ir stenkitės daryti geriau už juos. Jei instruktorius matys, kad tikrai stengiatės, bet kyla keblumų atliekant užduotį, jis prieis prie Jūsų ir patars kaip galima būtų panaikinti susidariusias kliūtis.

Traumos
– Neteisingas kardo laikymas – Jūsų delnuose paliks nutrintas vietas.
– Neteisinga stovėsena ir judėjimas – Jūsų pėdose nutrintas pagalvėles.
– Kiekviena tokia trauma, tik primena, kad reikia įsiklausyti į instruktoriaus patarimus.

Kviečiame registruotis į pažintinę kendo treniruotę:

Registracijos anketa internete – nuoroda