laiko liko siandien ir prabegti lengvai krosa parke netoli Dojo, nera ko stebetis, tokiu velyvu vakaro laiku, astunta valanda sutikti parke zmoniu, vaiksciojanciu, sunis vedziojanciu, sportuojanciu, zaidzianciu lauko tenisa, futbola, krepsinis, vaziuojanciu dviraciais, taip pat ir lauko tualetais su visais sveikais kranais, baltutelemis sienomis, nepaliestomis grafiti ir veikianciu pilnu apsvietimu be jokios sukes, tai nuostabos jau nekelia… bet viena ka as esu kazkada girdejes pries 20 metu, kad japonai tobulina savo grojima puciamaisiais instrumentais parkuose, tuo teko isitikinti. jau ketvirta karta girdziu tamsoje trimita derinant garsa su medziu aplinka ir tamsa…kiek teko susidurti, kad lauke akustika ne tokia kaip koncertu salese, del to labai sunku yra groti, ar reikia stebetis japonais, kurie tobulina savo darba net ir tokiomis salygomis?
