90 pėdų, 30 šuolių, po 5 lašus kiekvienai pėdai, po kirtį šuoliui, po mintį kirčiui. Rankos, lyg ir savos, bet juda kaip prikabintos, kojos lyg ir savos, bet juda kaip svetimos. Judesys – ir nebesimato žmogaus, nebesimato nei to ko tikėtasi, nei to kas galėjo atsirasti iš ten kur net mintis nesiekia. Bet tai tebuvo mintis ir tik laisvu nuo kirčio metu. Dievišku galima pavadinti jausmą kuomet džiugina nuovargio apgaubto veido šypsena. Ir tik tada, turbut gal truputy anksčiau, minties nesvarumas ir paties saves nesvarbumas pateikia šiam pasauliui geresnį mane.