Pasibaigė tris dienas trukęs kendo seminaras, kurį vedė mokytojai iš Japonijos. Daugiau nei vienas šimtas žmonių susirinko pamatyti, išklausyti, sutvirtinti ir išbandyti savo žinias “Rigas Teikas Vidusskola” mokyklos salėje. Dirbant porose buvo galima sutikti lietuvius, latvius, estus, rusus ir lenkus. Mokytojai stengėsi perteikti žinias kruopščiai ir nuosekliai. Dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes su kuriomis dirbdavo nuo trijų iki keturių japonų mokytojų.
Trys dienos praėjo kaip viena. Kendo kata, bazinė technika, darbas porose, kovos, varžybos, kaligrafija ir viskas vienoje vietoje. Salės temperatūra nesiskyrė nuo lauko + 29 gal net ir daugiau, bet tai netrukdė susikaupti. Kiekviena rankos ar kojos padėtis buvo tikrinama meistrų, kiekvienas judesys kartojamas, vėl ir vėl. Atrodo tos pačios tiesos, bet kitame fone jos pažįstamos iš naujo arba ne. Šimtas žmonių daug ar mažai: daug patirties su skirtingais žmonėmis, mažai laiko, kurį išnaudoti reikėdavo racionaliai.
Po gerai atliktų užduočių, priklausė geras poilsis. Aplankėme Jurmalą, išsimaudėme Baltijos jūroje, temperatūra kurioje beje + 20, ko nepamirkus ilgiau? Smėlio pilys, maudynės, trumpas poilsis vėl maudynės. Tada maistas, poilsis ir vėl treniruotės. Apėjome senąją Rygą. Mūsų Kajus gimęs būti gidu. Sužinojome apie stebuklingą metalinį dangtį nuo kurio matosi trys tupintys gaidžiai ant skirtingų bokštų. Stovint šioje vietoje pradeda pildytis norai… Kardas žymintis miesto centrą ir dar daug ko.
Poilsis reikalingas visiems, bet pakanka penkiolikos minučių ir vėl rikiuotėje. Užsiėmimai trukdavo kiekviena dieną po 5 val. aišku, kad su didesne pietų pertrauka. Po kiekvieno užsiėmimo grįždavome kartu į „hostelį“ ir aptardavome praėjusią dieną. Bendroje virtuvėje rasdavome atsakymus į klausimus, kuriuos tvirtindavome sekančioje praktikoje. Naktys buvo šiltos, langai praviri, iš lauko atnešdavo į kambarį senamiesčio gyvenimo ritmą.
Kelionė į priekį ir atgal skiriasi kaip visada. Rytinis startas, bendrakeleiviai matyti tik užsiėmimų metu, autobusiukas ir vienas klausimas, kiek ilgai važiuosime. Latvijos siena, Rygos senamiestis ir mes vietoje. Įsikūrėme, pasiskirstėme kambariais, pietūs ir vykstame į seminaro vietą. Penktadienio dieną ilgiausiai truko patekti į vietą, kelionė viso labo – 40 minučių, visi miestiečiai vienu metu skubėjo iš darbų į namus. Kitas dienas per tą patį laiką spėdavome ir atvykti, ir persirengti. Ir taip visas tris dienas. Grįžome į Kauną greičiau, kelias visada trumpesnis, nes čia laukia patys artimiausieji mūsų žmonės.
Norime padėkoti geriems žmonėms, kurie prisidėjo prie šios kelionės. Ypatingai dėkoja mūsų jauniausieji: Žilvinas, Benas, Beatričė, Rokas, Kajus, Egidijus mokytojams Hisae Murakami (Kendo Renshi, 6 danas), Noboru Tanaka (Kendo Kyoshi, 7 danas), Shinichiro Shimodaira (Kendo Renshi, 6 danas ir Masahito Yumurai (Kendo Hanshi, 8 danas).
Seminaro uždavinius kartu sprendėme su Algirdu, Valdu, Nerijumi, Roku, Mariumi, Raimonda. Mariaus žmona Lina, sustabdė akimirkas ir sudėjo jas visas į foto aparatą, kviečiame pažiūrėti!
Ričardas Žilaitis
Praėjo trys daug davusios dienos su Kendo ir mokytojais iš Japonijos. Trys dienos – tarsi kitame, tačiau nesvetimame pasaulyje, kuris nuolat priminė apie tai, kas yra kendo esmė ir tai, kad svarbios net ir mažiausios smulkmenos, centimetrai, susikaupimas ir dėmesys, ryžtas ir dvasia, pagarba ir tvirti pagrindai, o galiausiai – pastangos, pastangos, pastangos. Tris dienas visi buvo prie pačio šaltinio, kiekvienas turėjo galimybę gauti ir pasiimti tai, kas svarbiausia jam pačiam. Be viso to, kas liks užrašuose ar paraštėse praktikai ateityje, dar liko šiltas ramybės ir bendrumo jausmas, tvirtumas dėl to, ką darai. Buvo gera matyti, kad ir mūsų pastangos, dėmesys kendo kata ir Kyumeikan mažiausieji džiugino mokytojus ir yra gera žinoti, kad tai tikriausiai bus kažkas, ką ir mokytojai parsiveš namo. Ačiū Ričardui ir visiems Kyumeikan nariams už kartu praleistą gerą laiką.
Rokas Bagdzevičius
