Takuanos Soho knyga. Nepajudinama reiškia nejudanti. Išmintis yra supratimo išmintis. Nors išmintis vadinama nepajudinama, tai nereiškia kokio nors nejautraus daikto – medžio ar akmens, nes jie juda taip, kaip protas neturėtų: į priekį ar atgal, kairėn, dešinėn, dešimčia krypčių ir į aštuonis taškus. Protas kuris niekada nesustoja vadinamas nepajudinama išmintimi. Fudō Myōō gniaužia kardą dešinėje rankoje ir laiko virvę kairėje. Jis šiepia dantis ir jo akys žybsi pykčiu. Jis stovi tvirtai, pasiruošęs nugalėti piktąsias dvasias, besipriešinančias Budizmo Įstatymams. Jis neslepiamas nei vienoje šalyje, jo forma vaizduoja Budizmo saugotoją, jis įkūnija nepajudinamą išmintį. Tai yra rodoma gyviesiems. (Fudō Myōō (skt. Achala) yra „Nepajudinamas Nušvitęs Karalius“. Vienas iš penkių išminties dievybių, Dzen Budizme jis parodo visų gyvų daiktų tikrąją prigimtį.)
Matydamas jo formą, žmogus išsigąsta ir net nepagalvoja tapti Budizmo priešu. Žmogus esantis netoli nušvitimo supranta, kad tai nepajudinamos išminties įrodymas, nuplaunąs visus klaidingus įsitikinimus. Jei žmogus moka aiškiai parodyti turįs nepajudinamą išmintį ir fiziškai praktikuoti šią protinę darmą taip pat gerai kaip Fudō Myōō, jame nebesiveis blogosios dvasios. Tokia Fudō Myōō išvaizdos prasmė. Tai kas vadinama Fudō Myōō, sakoma apie žmogaus nepajudinamą protą ir nesvyruojantį kūną. Nesvyruojantis reiškia niekieno neužlaikomas.
Į kažką žvilgtelėti ir nesustabdyti proto vadinama nepajudinamumu. Todėl kad kai protas ties kažkuo sustoja, krūtinę pripildo įvairūs sprendimai, tada krūtinėje prasideda judėjimas. Kai judėjimas sustoja, sustojęs protas pajuda, bet nepajuda nė kiek.
Jei dešimt vyrų su kardais pultų tave, jeigu atremtum kiekvieną kardą nesustabdydamas proto ties veiksmu, tuomet tau nepritrūks tinkamo judesio nei vienam iš dešimties.
Nors protas suveikia dešimt kartų prieš dešimt vyrų, jei jis nesustojo nei prie vieno iš jų ir tu reaguoji į vieną po kito, ar pritrūksi tinkamų veiksmų?
Bet jei protas sustoja prieš vieną tų vyrų, nors tu ir atremtum jo kirtį, kai ateis kitas vyras, tinkamas veiksmas bus išslydęs tau iš rankų.
Žinant kad Tūkstantrankis Kannona turi tūkstantį rankų ant savo kūno, jei protas sustos ties ranka, laikančia lanką, kitos devyni šimtai devyniasdešimt devynios bus bevertės. Visos rankos naudingos, nes protas neužlaikomas vienoje vietoje. (Kannona (skt. Avalokitešvara), budistų Gailestingumo Deivė. Paprastai vaizduojama kaip vyras, vienoje iš trijų įprastų vaizdavimo formų ji turi tūkstantį rankų ir tūkstantį akių.)
Kodėl Kannona turi tūkstantį rankų ant vieno kūno? Ši forma sukurta kad parodytų žmonėms, kad jei jie išlaisvins savo nepajudinamą išmintį, net jei kūnas turi tūkstantį rankų, kiekviena bus naudinga.
Kai matai vienintelį medį, jei žiūri tik į vieną iš jo raudonų lapų, nematysi visų kitų. Jei akis sustoja ties kuriuo nors lapu, ir tu stovi prieš medį visiškai švariu protu, akis mato lapų skaičių, neturintį ribų. Bet jei akis sulaiko vienintelis lapas, atrodys, lyg kitų lapų nėra.
Tai supratęs nesiskiria nuo Kanonos su tūkstančiu rankų ir tūkstančiu akių.
Paprastas žmogus mano, kad ji palaiminta vien todėl, kad turi tūkstantį rankų ir tūkstantį akių. Pusžalis išminčius, galvodamas, kaip kas nors gali turėti tūkstantį akių, pavadina tai melagyste ir pradeda šmeižtą. Bet jei žmogus supranta jau truputį daugiau, jis išsiugdys pagarbų tikėjimą, paremtą principais. Jam nereikės paprasto žmogaus tikėjimo ar kito žmogaus šmeižto. Jis supras, kad Budizmas šiuo pavyzdžiu labai gerai išreiškia savo principus. Algirdo Mikšio vertimas į lietuvių kalbą.
