Pirmosios dienos pradžia Kaune praėjo nepaprastai greitai. Pusryčiai, „espresso“ kavos puodelis Laisvės alėjoje – trys valandos kaip viena. „Gerai ir keista, kad čia (Laisvės alėjoje) nėra tokios didelės masės žmonių, įsivaizduoju Itabaši Kiu rajona (Kauno miesto dydžio Tokijo priemiestis), spūstys žmonių, mašinos, traukiniai“, – kalbėjo Sensei Kubo. Na kas skaitote šias eilutes ir esate buvę, vaizdas ir prisiminimai turėtų su atodusiu pasiekti kiekvieno ausis.
Miesto Meras netoliese davė intervių televizijos žurnalistei, „O koks jaunas miesto Meras, tikiuosi, kad jis gerai rūpinasi savo miestelėnais“, – dėstė pastebėjimus Sensei. Iš Laisvės alėjos Egidijaus kvietimu atvykome į Pažaislį.
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje Egidijus patapo gidu, kurio arcitektūrinės žinios nustebino ne tik Sensėjų…Pažaislio vienuolynas – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu. Tai vienas geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių…Diena eina į pabaigą, pats laikas ruoštis kendo praktikai. „Japonai džiaugtusi gyvendami Jūsų šalyje, pas jus nėra tokių parduotuvių tinklų kaip „7 – eleven„, daug žalumos, daug gražių žmonių ir dar daug ko, ko nematote ir nevertinate to ką turite“, – dienos pabaigai pasidalino įspūdžiais Sensėjus. Ažuolynas, renkamės šiandien anksčiau nei visada. Sensei kiekvieno atsimena vardą…