Spaudos platinimo lentynose pasirodė naujas kovinių menų žurnalo „Bushido – kovotojo kelias“ numeris. Šiame žurnale galėsite rasti informaciją apie ateinantį „Heros“ turnyrą Vilniuje, lapkričio 11 dieną, K – 1 World Grand Prix vykusio turnyro Taipėjuje rezultatus, sporto klubo „Titanas“ auklėtinio Remigijaus Morkevičiaus, kovotų Deniso Komkino, Maksimo Nevolios, Sergėjaus Razvadovskio, Kęstučio Smirnovo intervių. Sporto traumų prevenciją bandys atskleisti docentas Pavelas Zachovajevas. Desertui kino aktoriaus Džet Li ištraukos iš paprasto gyvenimo.
5 atsakymai į “Naujas kovinio žurnalo numeris”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Gerai, kad spaudoje pasirodys toks leidinys. Tik kiek jis pus perkamas neaišku-sritis kurią aprašo šis žurnalas labai jau specifinė.
Comment:
O kas dėl K-1 lietuvių pasirodyo Taipėjuje, tai sukėlė dvejopus jausmus:
1) didžiulį pasididžiavimą, kad net du!!! lietuviai pasirodė K-1 ringe (tiesa, parodomosiose dvikovose);
2) didelė gėdą, kai pamačiau jų kovas: R.Morkevičius atletiškas kovotojas, bet jį tąsyk mačiau per tv pirmą kartą ir labai nustebino jo mažas ūgis ir „liesumas“. Kad R.Morkevičius užima pagarbią vietą tarp k-1 sportininkų ir jų gerbėjų galima buvo spręsti iš gausių aplodismentų jį pristatant. Bet jo kova… 🙁 Kas labiausiai krito į akis, tai atviri jo smūgiai, kitaip tariant visiškai nepridengta ir be galo plati smūgiavimo ranka amplitudė. Kaip su „grėbliu“ muša. Nenustebau, kad jis gavo „malkų“ nuo brazilo. Ir gynyba gana keista, atvira tokia..
Apie kitą lietuvį iš viso jokių komentarų: išėjo į ringą pabūti „kriauše“ ir tiek. Tokio neprofesionalumo dar neteko matyti K-1 ringe. Ir dar toks susikuprinęs kovoja; neįsivaizduoju, kaip su tokia stovėsena galima iš viso laimėti prieš rimtą priešininką >:-I. Iš jo akių buvo matyti, kad į ringą jis išėjo pralaimėti. Gėda.
Na sis zurnalas jau leidziamas ne pirmieji metai. Taip, sis zurnalas specifinis ir skirtas siauram ratui. Bet kiekvienas “Heros” arba “K-1″ organizuojamas turnyras surenka i Siemens arena Vilniuje daugiau nei penkis tukstancius zmoniu. Is tu skaiciu galime spresti, kad turime rata Lietuvoje zmoniu kurie tuo domisi. Pas sportininkus buna geros kovos arba blogos kovos. Mes jau tokie esame specialistai, kad galime spresti ne tik apie kovinius menus, bet ir apie krepsinio suzaistas rungtynes, disko metimo ypatybes, penkiakovininku pasirodymo subtilybes, jegos sporto rezultatu paskutines eilutes priezastis. Tai dziugina, kad turime tokiu teoretiku, bet pabandykime pabuti ir praktikais. Atsidurti tu zmoniu kailyje….Geriau paliekame jiems patiems spresti kaip jie pasirode, nes jie isgyvena daug daugiau nei mes matydami juos
sutinku, kad teoretiniame lygmenyje išreikšti komentarai žmogaus, kuris tiesiogiai nieko bendro neturi su šiuo sportu, lygus nuliui. Tik kiek teko stebėti K-1 kovų, retai kada išvysi tokių greitų nokoutų. Taip, R.Morkevičius yra rimtas kovotojas, profesionalas, ne veltui jis yra oficialiame K-1 geriausių kovotojų sąraše. Apie jį daug girdėjau, bet tik pirmą kartą jį pamačiau kovojant šiame turnyre. Bet turint omenyje, kad per parodomasias kovas parenkami lygiaverčiai kovotojai ir kad daugelis favoritu laikė būtent R.Morkevičių, netikėta kovos baigtis kiek nustebino. Juk sportininkai žino su kuo kausis, tai ir ruošiasi juk atitinkamai; išvada tikriausiai viena – brazilas buvo geriau pasiruosęs. Suprantu, kad sportininko kovinę būseną, pačią kovą, taktiką įtakoja daug faktorių, bet po galais, tai juk aukščiausio lygio profesionalai! Ir kaip supratau, būtent R.Morkevičius turėjo daugiau kovinės patirties tokiuose turnyruose, nei brazilas; štai kas labiausiai skaudino, kai jis jam pralaimėjo.
Kitas lietuvis stiprus kovotajas, bet jam akivaizdžiai per anksti eiti į K-1 ir panašaus lygio turnyrus. Suprasčiau pralaimėjimą po įtemptos ir sunkios kovos, bet kai tave baladoja kampe kaip kokią kriaušę (dėl ko net šios kovos komentatorius buvo labai nustebintas tokio lietuvio neprofesionalumu) ir kai po kelių minučių visai „išjungia“ neleidus net pasirodyti, tai net nežinau, ką čia komentuoti ar kur ieškoti pateisinamų priežąsčių.
Tai juk profesionalai, kurie iš to gyvena, uždirba pinigus. Labai sergu už lietuvius, bet už stiprius lietuvus, kurie pastovi ant kojų, kad ir kaip sunku jiems būtų, o ne už tokius, kurie virsta jau po antro smūgio. Pagarbos vertas tas kovotojas kuris pralaimi, bet pralaimi kovoje, kurioje visą save atiduoda.. tokių kovų K-1 mačiau begalę. Begalę pergalių, begalę pralaimėjimų. Ir po kiekvienos gražios kovos su didžiausia pagarba palydėdavau pralaimėjusijį, nes jis to buvo vertas! Kartais net pralaimėtojas išeidavo kaip laimėtojas. Taip kad kovas ir kovotojus galiu palyginti. Tad ir sakau, kad abu lietuviai šiame turnyre pasirodė graudžiai. linkiu jiems daug sveikatos ir ištvermės kituose turnyruose ir kovose siekiant pergalių, bei aukštumų, linkiu gražių kovų. Tikriausiai kitos jų kovos bus įspūdingesnes ir daug gražesnės. Galiausiai vien tai, kad lietuviai pasirodė K-1, jie verti didžiausios pagarbos. Na, tikiuosi ateityje viskas bus gerai. Sekmės mūsų kovotojams!
Aukstai vertinu siuos zmones, kurie treniruojasi ir zmones kurie treniruoja juos, taip pat zmones kurie pramina takus i tokio lygio turnyrus lietuviams. Mes per maza tauta esame, kad turetume is ko rinktis ir ka siusti i tokio lygio kovas. Kiekvienas laimejimas ar pralaimejimas stiprina mus visus. Vienas karta priesininkas stipresnis, kita karta stipresni musu kovotojai. Del sios priezasties rezultatas tegul buna siai dienai du nulis. Laikas parodys kas yra kas. Del pinigu – sumos per menkos, palyginus su nasta kuria reikes tempti visa likusi gyvenima. Garbe Jiems.
Pilnai jums pritariu. Kelias, kurį jiems, kovotojams, reikia nueiti iki tokio lygio turnyro, kaip K-1, tikrai ilgas ir labai sunkus. Čia kovoja vieni iš geriausių kovos meistrų, kurie praeina ilgą ir sunkią ‘selekciją“. Tad vien dalyvavimas/patekimas į tokį turnyrą daug ką pasako apie kovotojo meistriškumą.
Su derama pagarba, visiems kovotojams!