Naujieji baigėsi, o kartu ir įtemptas arbatos meistrų laikotarpis.
Daican ( šalčiausias metų laikas) leidžia žmonėms ramiai leisti laiką namuose, prie židinio. Arbatą geria dažniausiai vieni, visiškai nepergyvendami, kad jų niekas nelanko – toks metas… Nišoje pakabinta vieniša gėlė, mėgiama poema, mylimiausias puodelis, šnypščiantis arbatinukas tik dėl savęs… Šiltas arbatos dubenėlis, šilta arbata – tai taip malonu, bet, jei pro šalį einantis draugas netikėtai nusprendžia aplankyti – dar maloniau.
Jei per sniegynus skindamasis kelią iki arbatos namelio prisibrovė žmogus, tikėdamasis šios malonios akimirkos – didesnio palaiminimo arbatos meistrui negali būti.
