Jau poryt švęsime mūsų valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį. Pasitinkant šią šventę, norėčiau išskirti Lietuvos vyskupų žodžius, kuriais jie pirmiausia kviečia visus nesivaržyti savo laisve didžiuotis ir nepamiršti už ją dėkoti- vieni kitiems, kovojusiems ir tebekovojantiems už laisvę, dėkoti Dievui, vedančiam laisvės keliu.
„Atverkime širdis vilčiai ir meilei, nes nusivylimo, skaudaus neteisingumo jausmo sukeltas pyktis, priešiškumas savo Nepriklausomai valstybei yra blogis. (…) jis neleidžia pasinaudoti laisve, užauginti ir skinti laisvės vaisių. (…) Gyventi atsakingoje laisvėje reiškia narsiai rinktis „tarp gėrio ir blogio“. Šventojo Tėvo Benedikto XVI žodžiais, „nepaisant visų pažangos formų žmogus liko tuo, kuo visada buvo,- laisve tarp gėrio ir blogio“.
Viskas prasideda šeimoje, ir laisvė taip pat. Pasak Virginia Satir, žmogui būdingos penkios prigimtinės laisvės:
– laisvė matyti ir girdėti tai, kas yra čia, o ne tai, kas turėtų būti, buvo ar bus;
– laisvė jausti, ką jauti, o ne ką turėtum jausti;
– laisvė sakyti, ką jauti ir galvoji, o ne ką turėtum jausti ar galvoti;
– laisvė prašyti, o ne laukti leidimo;
– laisvė prisiimti riziką pačiam. Manau, tik tuomet galėsim jaustis atsakingi, o laisvė mums kaip tik tam ir duota.
Ar tikrai šeimose ugdome sugebėjimą naudotis šiomis laisvėmis?
Dabartinėje visuomenėje visų mūsų laukia svarbus uždavinys- mokytis būti laisvais. Laisvais nuo materialių dalykų, nuo melo, veidmainystės, pavydo, godumo ir puikybės. Tam, kad išsaugotume iškovotą laisvę. Ačiū už kantrybę.
Autorė: Valerija Lietuvnikienė