Turbūt nedaug būta atvejų, kuomet pramonėje naudojamos medžiagos būtų tokios universalios, kad tiktų ir medicinai, ir skystų guolių gamybai, ir kurti neįtikėtinom meninėm vizualizacijom – vadinamosioms magnetinėms skulptūroms.
Nuo seniausių laikų visame pasaulyje skulptūroms gaminti buvo naudojamos tokios medžiagos kaip molis, akmuo, metalas, medis. Iš šių medžiagų skulptūros buvo gaminamos liejimo, lipdymo, tašymo, pjovimo būdais. Formos bei tekstūros likdavo nekintančios, nebent pakisdavo dėl dilimo ar korozijos.
Fotografijos atsiradimas smarkiai pakeitė nekintančių formų meninį pasaulį. Šiuolaikinės medžiagos, elektra bei mechaninės technologijos smarkiai paplito kaip nauji kūrimo įrankiai.
Japonų menininkė, Sachiko Kodama, viena iš daugelio moderniojo meno atstovių, moderniąsias technologijas bei šiuolaikines medžiagas naudojanti kurti neįtikėtino grožio vizualizacijoms. Pasak menininkės, jos tikslas buvo sukurti formą keičiančią organinę meno formą, kurios trijų dimensijų parametrai, paviršiaus struktūra bei spalvos kistų dinamiškai ir gyvai, priklausomai nuo muzikos, apšvietimo ar žmonių komunikacijos pokyčių.