Iš tolo, daug kam tai atrodo paprasčiausias pagalys…Vakar telefonu, kalbėjausi su žmogumi, sako, atvažiuos pas mus, kad išbandytų kovą su pagaliais, tikrą lietuvišką kovą. Kitas žmogus dažnai žada pasižiūrėti ir išbandyti tuos bambukus, – na jau čia arčiau. Trečias, sudėjo viską į vieną – pagaliai iš bambuko. Kiekvienas mato tai ka nori ir nieko nepadarysi čia, nes kiekvienas daiktas turi savo pavadinimą ir netgi pravardę. Žmonės neturintys žinių tai įvardina taip kaip jie supranta ir nieko nėra smerktino, nes kiekvienas iš mūsų ledo ritulį įsivaizduoja, kaip rilulio mušimą lazdomis kanadiečių ar tai rusų žemėse, gal net ant naujo ledo mūsų Rotušės aikštėje. Nors ledo ritulininko lazdos pavadinimas lietuvių kalboje – ritmuša, senesnio kirpimo žmonėms labiau priimtina rusų kalbos žodis „kliuška“. Dėl to atlaidžiau žiūrėti reikia ir į tai, ar tai bus bambukinės lazdos, ar tai ledo ritulio lazda, tol kol žmogus nepabuvo kendo praktikoje ar treniruotėje ant ledo, bet gryžtame prie šinai.
Jūsų rankose laikomas bambukinis kardas – šinai turi konstrukciją, kuri nesikeitė daugiau kaip keturi šimtai metų. Keturios grūdintos bambukinės listelės iš abiejų galų sutvirtintos odiniais krepšeliais, kurie tarpusavyjė įtempti tvirtai pinta plona virve – tsuru. Ši virvė turi papildomo tempimo mazgą – komono. Vienas iš krepšelių atstoja rankeną – tsukagava, kitas sutvirtina viršutinę šinai dalį – sakigava. Viename ketvirtadalyje šinai pintas dirželis – nakajui, kuris sutvirtina keturias bambukines dalis, kad kirčio metu jos neišsilakstytų. Kiekviena dalis turi savo paskirtį, priežiūrą ir rūpestį.
Yra svarbu pažinti pačio kardo konstrukciją, nes kiekvienas taškas delne – jaučia kardo padėti rankoje, akies žvilgsnis – šinai padėti aplinkoje. Kardas – tai dalis tavęs.
Norėjau atkreipti dėmesį į netaisyklingai vartojamą formą „šinai“. Tai – keistas kalbos mutantas, lietuvintas, bet iki galo taip ir nesulietuvintas. Jeigu rašome angliškai, tai ir rašykime – shinai (idelau, jei būtų rašoma kursyvu). Jeigu rašoma lietuviškai – šinajus.
siame teksto kontekste, labiau tiktu apibendrinimas: ka girdziu – ta rasau, ka rasau, ta ir darau. vertiname Jusu kalbu zinias.
Pastabą parašiau ne norėdamas demonstruoti savo žinias, o todėl, kad jūsų Ričardai vartojami žodžiai yra labai svarbūs, daro poveikį, formuoja LT leksiką, nes, kaip vienas kendo pradininkų Lietuvoje – formuojate naują LIETUVIŠKĄJĄ kendo terminologiją. Todėl ir atkreipiau dėmesį. Čia reikia elgtis rūpestingai.. Tai juk mūsų kalba. Be to, jei vartojame lietuvišką „šinajus“, jį bus galima linksniuoti, o tai labai palengvina aiškinimą instruktažo metu. „Šinai“ – nelinksniuojamas žodis.
gerbiamas Edgarai, antra karta pastebime, kad ne visada isigilinate i pateikta informacija, bet tai tampa norma ir apie tai mes jau esame uzsimine ir diskutave anksciau, tad eikime toliau. kiekvienam i kendo ateina skirtingais keliais, musu kelias yra zinios is zmogaus, kuris visa gyvenima skyre ir skiria kendo – Sensei Kubo. Terminus mes esame pereme is lupu i lupas, is rasto i akis, tad apie jokias linksniuotes kaip ir nebuvo temos ir artimiausiu laiku nesiimsime jokiu kitu veiksmu. na del kendo pradininko, nesu tas kuri reikia taip ivardinti, yra zmoniu, kurie anksciau pradejo tuo dometis ir uzsimineti, tai LKA prezidentas Gerardas Rukas ir LKA viceprezidentas Darius Sutkus, tad tamstos laurai yra skirti jiems. del rupestingumo, tai sioje vietoje labiau tiktu tai pasakyti man po musu kendo praktikos.
Nuo kada Kubo sensėjus diktuoja lietuvių kalbos tarptautinių žodžių darybos normas? Jūs apie Valstybinę lietuvių kalbos komisiją girdėjote? Apie baudas už netaisyklingos kalbos vartojimą viešojoje erdvėje tikiuosi irgi girdejote?
Bet ne baudos svarbu, o pagarba savo kalbai. Apie TAI čia šneka.
Kai užsisakinėsite klubui šinajus – užsisakinesite 50 „šinai“?
„Pradininkas“ – ne kazkokia chronologine prasme, po kelių metų bus niekam neįdomu, kas pirmas Lietuvoje paėme šinajų i rankas – Jurgis, Antanas, Aloyzas ar Martynas. (Jau dabar nebeįdomu). Rašau ta prasme, kad kaip instruktorius, vienijantis kendo bendruomenės dalį, turite įtaką, jūsų žodžiai gali įsitvirtinti vartosenoje Lietuvoje. Kitaip tariant, tai, ką jūs rašote, yra žodžių daryba, ir daryti žodžius reikia TEISINGAI, PAGAL LIETUVIŲ KALBOS NORMAS.
Apie rūpestingumą ir jo patvirtinimą po dalyvavimo bendroje kendo praktikoje – gal čia galima suprasti kaip užuominą, kad Kyumeikan Lietuva zekkenus greit pamatysime įvairiuose seminaruose ir varžybose? 🙂
vanduo, vanduo, vanduo…
Tamsta Edgarai – manau perlenkete lazda! Niekas nera pries taisyklinga lietuviu kalba, bet kendo praktika neaiskinama popieriuje ir linksniai kovoje nenaudojami. Kai rasysime knyga, tai Tamsta pasikviesime konsultacijai, kad negautume baudos is lietuviu kalbos komisijos… Beje, kaip visi zinome ta garsioji komisija sulietuvina tarptautinius zodzius sukurdami naujadarus, kurie visiskai neprigyja. Tam yra daug pavyzdziu, kuriu cia nevardinsiu. Taigi manau sis forumas nera ta vieta, kurioje reiktu aiskinti lietuviu kalbos subtilybes. Beto turime padekoti Ricardui, kuris negaili laiko ir pateikia tikrai visiems reikalinga informacija apie kendo, iaido, Sado ir t.t
Jeigu vis dar kyla noras padiskutuoti del zodziu vartojimo, tai kvieciame i Kyumeikan kendo praktika, po kurios prie arbatos puodelio galesime apie tai ir padiskutuoti…
na, E.Platelio pastabos protingos, į kurias vertėtų atsižvelgti, jei bus galvojama lietuvinti, oficialiai įteisinti, japoniškus Kendo terminus; tik manau nereikia visko taip sureikšminti šiuo metu. dabar kiekvienas juk turime savo terminologiją, tarimą ir žodyną, kuris, manau yra visiems suprantamas ir mažai kuo skiriasi. juk kol nėra Lietuvių kalbos Inspekcijos (ar kaip ji ten vadinasi) oficialiai patvirtinta Kendo terminologija, juk tol galima įvairiai tarti, interpretuoti vieną ar kitą terminą.. Esmė tai nuo to nė kiek nesikeičia.
Dėl ko šiuo metu diskutuojate, yra detalės, niuansai. Galiausiai kiekviena mokykla turi savo teisę vadinti daiktus savo vardais; ypač, jei jų tarmė atkeliauja iš jos kilmės šalies. Na, bet tai jau juk diskusijos..
.. bet šie niuansai svarbūs gal tik patiems kendokoms, nes paprastiems, su Kendo neturintiems nieko bendro, žmonėms, kad iš karto suprastų apie ką eina kalba sakau: 1.bambukinis kardas; po to kai tai įsidėmi jau tai vadinu/tariu kaip 2.“šinai“ ar „šinajus“ – kaip patogiau; Esmė, kaip minėjau nuo to nė kiek nesikeičia.
daug ir mazai
2008 08 08
tas kuris zino labai mazai, is saves rodys dideli zinova. tas kuris pakankamai turi informacijos apie tiesa, is karto apie tai nenuspesi. toks zmogus save veda garbingai.
Pozityvios mintys ir zodziai mus tik praturtina. Jei ju niekada nera, gal verta palaukti?
Viena reklamos agentura smagiai apibreze kas yra reklama – tai ispudingai pateikta tiesa. Na o kas yra ne vietoj ne laiku neaisku vardan ko pateikta tiesa?..
Beje, mielas Edgarai, turetumete sutikti kad muuusu kalba yra labai jautri bet kokiam maziausiam nusizengimui ir nei lietuvisikos raides nerasymas nei zodzio zekkenas nedejimas i kabutes jos netobulina. Netgi nepaisant to kad internetas nera laikomas viesaja erdve (drauge kalbos mokslus studijuojanti pakuzdejo 😀 ). Ka jau bekalbeti apie kreipini neisskirta kableliais. O jei visa nerimtai kalbame – galetume smugiuodami saukti „menas“ (vietoj „men“).
Ačiū visiems atsakiusiems į mano komentarą. Dėl „ne vietoj ir ne laiku“ – jei man atrodo, kad daroma žala vartojant neteiktiną žodžio formą, tai aš tai ir pastebiu, niekas manęs neįtikins, kad tai yra „nesvarbu, ne vietoje, ne tas kontekstas ir pan“. Raimonda, beje, anot jūsų, jeigu turiu kritinių pastabų, jas geriau pasilaikyti sau, NES jos kritinės? To mažiausiai ir norėjau – kad bus atkreiptas dėmesys pirmiausia ne į išsakytą pasiūlymą, o į patį mano komentavimo faktą. Atėjo maždaug E. Platelis ir čia piktavališkai prirašė.. Bet rašau TODĖL KAD MAN TAI ATRODO LABAI SVARBU.
Be to, ir tai pagrindinis mano argumentas – linksniuojamas žodis lengviau suprantamas sakinyje. Mes lietuvių kalboje turime linksnius, vienaskaitą, daugiskaitą – kam visa tai nubraukti, perkeliant nelinksniuojamą, nekaitomą formą? Ar tam, kad žodis atrodytų japoniškesnis?
(Be to, šiek tiek yra tekę bendrauti su Valstybine kalbos komisija ir iš patirties galiu prognozuoti, kad „šinai“ jie nepraleis.)
Sutinku su Algimantu, kad „zekenas“ rašytinas viena k. Aš darau daugybę klaidų ir džiaugiuosi kai jos taisomos. Dėl „men“ – taip, kalba yra lankstus organizmas, ir visko taisyklėse nesudėsi. Bet „men“ kovos kontekste gramatikos prasme priartėja prie jaustuko ar ištiktuko 🙂 , o jie, žinia, nelinksniuojami.
Taigi, gerbiami kolegos, nepriimkit asmeniškai, kalbėkim konstruktyviai. Kalbėkim aiškiai.
Gerai, bandau konstruktyviai 🙂
Apie „laiku ir vietoje“ – aisku visi butume apsidziauge jei atejo Platelis ir papilde pateikta informacija kitais nezinomais, idomiais ir naudingais faktais. Tada apie nelaiku ir nevietoj nieko nesakyciau, butu laiku ir i tema. Dabar gi atejo Platelis ir pasake kad lietuviu kalboje yra taip ir taip. Pasake tai tiesa, taip ir yra pagal taisykles. Taisykles aisku kartas nuo karto keiciasi, kada nors bus kazkokios kitos, dabar jos tokios. Kodel jis protaike sia teisinga taisykle ? Atrodo tekste randu 2 priezastis:
1. Reikia puoseleti lietuviu kalba
2. Biskuti bijom kalbom kontroles, dar mazaiu vyniojant i vata – nenorim gauti baudos 🙂
Kalba mm lyg ir visi sutinka reikia gerbti. Ar yra kalbos negerbimas parasyti šinai vietoj šinajus arba shinai ? Čia man abejonė kyla. Nematau nepagarbos. Lietuviu kalbos normos leidzia sakyti nelinksniuojant , o uzrasyti siulo „shinai“ ir dar kursyvu. Tam kad butu aiskiai tekste matoma kad panaudotas kitos kalbos zodis ar kazkas panasaus. Kuo is esmes skiriasi parasymas šinai ir „shinai“ ? Gerai, gerai, zinau, jei kalba niokosim po laseli ja ir suniokosim po laseli, taigi taisykles yra reikalingos. Beeeeeet issireiskimas „keistas kalbos mutantas“ yra problemos padauginimas . Mazdaug 17.000 kartu. Jei tokius issireiskimus naudosim del mazu klaidu – tai kokiu issireiskimu teks prisigalvoti didelems klaidoms pazymeti ? 😀 Del to patikslinciau savo issireiskima . Sakyciau tiesa, pasakyta perdetai interpretuojant nera melas bet nera vertinga tiesa.
Na apie baudas – ar kalbame apie teorija ar apie praktika? Ar yra praktika tikrinti kiekviena bloga ir bausti blogai issreiskusius? Hm berods nera. Ar leidziami Lietuvoje zurnalai kuriu niekas nebaudzia del neidejimo zodzio tusas i kabutes? Taip. Ar rasant knyga Ricardas kreipsis i stilista ? Taip. Ar galima sakyti treniruotes metu „shinai“ nezalojant kalbos? Taip. Ar patogiau linksniuoti šinajaus, šinajui..? Skonio reikalas.
Taigi mano isvados:
Pamineta klaida nera esmine – grieztai ziurint ji yra, paprastai ziurint, tikrai atrastume svarbesniu taisytinu vietu savo gyvenimuose :)))
Na persiprašau, jei užgavo „mutantas“. Kartais rašant man užkimba spalvingesnis žodis. 🙂
O kad rašote knygą – džiaugiuosi ir linkiu sėkmės ją leidžiant. Jei „šinai“ -jums tinka, ir jei stilistas patvirtins, tada tebūnie.
Na nauda bent jau ta, kad atkreipiau jūsų dėmesį į kendo terminų lietuvinimo problemą. Vis ne per niek visas šitas mūsų susirašinėjimas. Aš su jumis susirašinėdamas turėjau daug naudos – teko pergalvoti žodžių darybą ir sužinojau, kad internetas – ne viešoji erdvė..
Baudos tai niekas tikrai neskirs, net jei neteiktiną formą naudotumėt – nemanau, kad kalbos sargai imsis skaityti kendo vadovą. 🙂
Gerbiamieji… Lietuvių kalboje iš viso nėra žodžio apibrėžiančio „shinai“. Ir negreit bus, nes tai penkiasdešimtaeilis dalykas Lietuvių Tautai ir jos išdidžiai kalbai.. Jo nėra.
Tad VISOS versijos, naudojamos internete „sulietuvintai“ – yra TEISINGOS, kol nėra patvirtintos oficialios.
P.S. Gerb. Edgarai, nei Tamsta, nei dar labiau Gerbiamas Sensejus Ričardas niekaip neįtakosite lietuvių kalbos kalbos departamento sprendimo kaip turėtų skambėti šis terminas lietuviškai. Tad ramiai naudokite kaip jums gražiau, kaip skambiau, kaip patogiau. Neabejoju kad naujadaras net toli gražu neprimins žodžio „šinai“ 🙂
P.P.S. Prisiminkime laikus kai buvo kuriami kompiuteriniai terminai. Tokie kaip „lankstus sukčius“ pvz 🙂 „Šinai“ greičiausiai taps (po 200 metų) kokiu nors „kovinė meškerė“ ar dar idiotiškiau, tačiau ir toliau visi vadinsime kaip ir įpratę – shinai, šinai, šinajus ir t.t.
P.P.P.S. Apie baudas iš vis nubėgot į pievas. Kokios dar baudos? :)))) UŽ KĄ? 🙂
Gerb. Mariusha, parašėt šmaikščiai, bet ne su viskuo galiu sutikti. Ne visos „darbinės“ versijos yra iš principo kaip jūs sakot, TEISINGOS. Lietuvių kalboje yra dominuojanti tendencija transkribuojant užsienietiškus daiktavardžius pridėti lietuviškas galūnes.
Kalbos komisija, beje, pati nieko nesprendžia dėl terminų, o kviečiasi srities ekspertus ir kalbasi su jais – kaip specialistai vartoja, taip jie ir patvirtina, jei tai nesikerta su lietuvių kalbos taisyklėm.
Dažniausiai – tai yra ministerijų ekspertai, kurie konsultuoja dėl savo „dengiamos“ srities terminų.
NUO PRAKTIKOS – LINK NORMINIMO. Vat todėl jūs ir neteisi, kad Sensėjus Ričardas ar aš ar jūs (jei užsiimate kendo) neturime įtakos tam, koks kendo instrumentą žymintis terminas, kuris atsidurs žodyne. Turime, ir dar kokios. Ir, sutikite, daug svarbiau, ne tai, kas bus žodyne, o kas bus vartosenoje.
p.s.“Idiotiškiau“ – taip piktai nereikia, komisija dirba savo darbą ir yra pasiūliusi daug gerų žodžių, įskaitant ir jūsų paminėtoj kompiuterijos srity.
Del zodziu kompiuterijos srity – esu visa gyvenima susijusi su kompiuteriais, nuo tada kai jie atsirado, nemazai dirbau ir dirbu ivairiose komisijose ir kaip specialistas ir kaip ekspertas, todel drasiai galiu pareiksti – prigijusiu kompiuterines srities zodziu yra tikrai nedaug! Paprastas irodymas – kiek is naudojanciu kompiuterius, naudojasi sulietuvinta Word versija?! manau nedaugelis, nes ten norint suprasti, reikia „ikalti“ 🙂 , o tada galima ir „tinkinti“ …
O Edgaro noreciau paklausti – gal Tamsta Jus esate lietuviu kalbos mokytojas?
Ne, nesu Tamsta lietuvių kalbos mokytojas, greičiau lietuvių kalbos megztoji beretė. Nieko nepadarysi.
Seip yra toks puslapis http://www.lkz.lt/startas.htm , cia yra elektroninis lietuviu kalbos zodynas ir jei koks zodis yra neaiskus ar kelia abejones jo reiksme patartina jame pasitikslinti.
Tai stai pameginau ivesti zodi „šinai“ ir gavau štai toki rezultata
„šinai adv. žr. šenai: Duok šinai, a tavo?! DūnŽ.“
sutrumpinimu reikšmės:
adv. = adverbium, prieveiksmis,
DūnŽ = V. Vitkauskas. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas. Vilnius 1976.
Tad jums spresti koki žodi vartoti, bet as vartosiu „šinajus“
Lietuviu kalbos zodynas apie kuri jus kalbate yra gan netikslus, kadangi mes bandome ji naudoti domenu moralines reiksmes tikrinimui, paprasciau snekant ar zodis nera kokiu tai „slangu“ t.y. blogos morales zodziu, bet , deja, deja, jis laba nepilnas ir netikslus, todel remtis juo tikrai dar negalima… Kiekvienas yra laisvas naudoti „sinajus“ ar „sinai“, bet tikriausiai jau supratote, kad mes naudosime “ šinai“…
„Sinajus“ – tai toks kalnas, aprašytas biblijoj. O užrašius „šinai“, galima suprasti, kad tai daugiskaitos pirmasis linksnis 🙂 Tada kas nors nesuprastęs pradės linksniuoti „šinas, šino, šiną… šinai, šinų, šinams“. Ne itin…
Daugiausia rašoma „shinai“.
Edgaras verčia ES teisinius normatyvinus dokumentus Briuselyje, todėl suprantamas jo dėmesys žodžiui. Ten pat jau kuris laikas jis užsiima ir kendo, turi galimybę bendrauti su daugeliu kolegų. Taigi kompetencija tokiai nuomonei yra, pati nuomonė išsakyta nedrastiškai ir nekategoriškai, ir jo pasisakymas tikriausiai neturėtų būti vertinamas kaip kažkokio piktavališkumo pasireiškimas.
gaila, kad tokio zmogaus nera musu kraste, tokiu kendoku mums labai truksta. surinkus visus, kurie issimete po visa pasauli, butu tvirta LT komanda.
na o kendo – tai bedravimas su sinai rankose, bet ne su klaviatura ekrane.
Noriu priminti, kad Edgaras kaip ir nėra izoliuotas nuo Lietuvos kendo net būdamas toli. Jo dalyvavimas Europos kendo čempionate LT kendo rinktinės sudėtyje bei pastovus važinėjimas su savo bogu į Lietuvą kalba patys už save…
O virtualus bendravimas, jei tai nedaroma realios praktikos sąskaita – sveikintinas dalykas. „Kendoworld“ žurnalas ir forumas tą puikiai iliustruoja.
belieka pasidziaugti progresu.
Very informative post. Thanks for taking the time to share your view with us.