Trečia diena praėjo greičiau nei pirmoji. Viskas prasidėjo nuo rytinės praktikos po jos sekė pusryčiai. Pasistiprinę aplankėme Botanikos sodą, po jo sekė vakarinė praktika.
Aplankėme vietas, kurias tradiciškai lankome kiekvieno mūsų atvykimo metu. Šiandien tai buvo Itabaši botanikos sodas. Tvarkingi bei išpuoselėti takeliai, su vietomis kur galima pajusti kojomis lapų šiurenimą. Gėlės čia vis dar žydi, pumpurai džiuginą akį naujiena, kad reikės ateiti čia šiek tiek vėliau, kad pamatytume grožį, kuris skirtas šio metų laiko sodo lankytojams. Akmenys, akmenys, akmenys, kas gali būti gražiau už natūraliai apsamanojusius sodo senbūvius? Vieta prisėsti, pailsėti, suvalgtyi atsineštus užkandžius bei prisiminti dienas, kai buvome visi susirinkę šioje vietoje anksčiau. Kaip Mindaugas sako, ar čia netoliese bambukų giraitė? Taip, Mindaugai, akis nepaveda, mes stovime dabar čia šalia. Beje galite pažiūrėti, per kiek laiko užauga bambukas, įspūdinga, ar ne? Žavi takeliai, jų lankstus švarumas, įrėmintas akmenų kontūrais. Pusė penkių, laikas skirtas sodo lankymo pabaigai. Pakeliui, randame medį su žiedu, kuris skleidžia pavasario prisiminimus. Einame pro pažįstamas vietas, buvusi užeiga nedirba, Aldevino sklypas užstatytas kompaktiškais namukais, pakeliui užeiname ir į arbatos parduotuvėlę, jaukią ir mažą, kurioje senukas pakuoja dovanas ir radęs laiko papasakoja mums apie savo turimas arbatas. Grįžtame į mokyklą, ruošiamės Kendo praktikai. Šiandien vaikų užsiėmimuose sutikome Kokį, užaugęs, jau paauglys, laikas labai greitai bėga, gerai kalba angliškai, guvus ir greitas, šiltai prisimena kelionę į Lietuvą. Kendo katos, bazinė technika ir kovos, kovos, kovos, su vis nauju žmogumi. Šiandien turėjome interneto ryšį su Nikolajumi iš Kyumeikan mokyklos Jekaterinburge. Nekantrauja ir laukia, kada atvyksime pas jį, ruošiasi sutikimui jau nuo dabar. Ką gi, laikas poilsiui, iki rytojaus dienos.
