Sia moteri tikriausiai prisimenate, Regina is Brazilijos, jos vyras japonas, sunui trylika metu, tai seima praktikuojanti kendo. Ji veikli ir komunikabili moteris, sutiko perduoti kelis sakinius ir musu lietuviu moterims: „kendo pirmiausiai galimybe susitvarkyti savo fizine bei psichine busena ir po to jaustis kuo puikiausiai. As Kyumeikan Dojo jauciuosi, kaip dideleje ir draugiskoje seimoje, tiek su japonais, tiek su uzsienieciais, mes visi gerbiame savo griezta, bet svelnu Senseju…Egzistuoja ne amzius uzsimineti kendo, bet pati pradzia, i kuria istojus, nesinori baigti ir as tikiuosi, kad kiekviena is Jusu turetu isbandyti tai viena karta savo gyvenime“. Moteris kiek teko matyti ir girdeti laisvai kalbanti japoniskai, angliskai, ispaniskai, treniruoteje griezta, po – su sypsena paliekanti Dojo. Puikiai sutarianti su savo sunumi ir vyru, idomu, ko daugiau reiktu noreti?
