Įdomu ir smalsu pasidaro, kada Kauno miesto prieškario istorija turi tokius faktus:
„Kai likus visai mažai laiko iki 1924 m. Paryžiuje vykusios olimpiados lietuviai pranešė dalyvausią, organizatoriai susizgribo, kad neturi mūsų šalies himno natų. Delegacija buvo įpareigota jų nepamiršti, ir būtent tų, kurios būtų adaptuotos kariniam orkestrui“, – pasakojo V. Akmenytė-Ruzgienė.
Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi 33 sportininkus, kurie turėjo atstovauti 7 sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimą, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą, tačiau dalyvavo tik futbolo varžybose (13) ir dviračių rungtyse (2). Nepasisekė nei vieniems, nei kitiems.
Pasak A. Jakšto, Lietuvos sportininkų delegacijos vadovas Steponas Garbačiauskas ėmėsi dar vienos „sportinės“ misijos – po olimpinių žaidynių tarėsi dėl aprangų įsigijimo. Jų pagrindu lietuviai patys siuvo aprangas. Daugiau ir plačiau ieškokite čia.
