Atrodo, kad apie mūsų krašto istoriją žinome daug, kol gidas nepradeda pasakoti ir visas dvi valandas nedrįsti užduoti klausimo, kuris galėtų pertraukti žmogaus pasakojimą ir nukirsti minties tėkmę. Tai atsitiko Trakuose.
Susirinkome ir sėdę į autobusą išvykome pagal programą „Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių keliais“. Trakai, Kęstutis, Vytautas atrodo klasikinės temos ir kas gali čia būti naujo?
Tas pats kelias, tos pačios lentelės ir nuorodos. Istoriniai paminklai viskas įprasta. Bet…
Pirmoji pažintis su Senaisiai Trakais, vieta kur gimė Vytautas, išlikę gynybiniai grioviai, pylimai, tvora ir bažnytėle, kurią saugo Lietuvos TSR lentelė. Miestelėnai skubantys iš Šv. Mišių prie savo automobilių, belaukiantys kunigo, kuris šventina jų keturačius pagalbininkus. Įprastas ir kasdieninis gyvenimas. Gaila, kad nepelnytai užmiršta nuo TSR laikų šį ypatinga vieta. Tikriausiai laukia savo šeimininko.
Toliau vėl tas pats kelias, lentelės, miestas Trakai, bažnyčia ir gido laukimas. Esame pripratę ir su išankstine nuomuone laukiame žmogaus, kuris paruošęs frazes: pažiūrėkite į kairę, dabar į dešinę ir taip toliau. Vaikai aplankė visas įmanomas parduotuves, tėvai išgėrė savo kavos puodelius. Na kur ta mūsų gidė?
Priešais ateina jauna mergina, kuri pasipuošusi neįprastai rūbais, eina link mūsų susitikimui sutartos vietos. Čia Jūs iš Kauno? Mano vardas Vilma, šiandien būsime kartu su jumis visas dvi valandas. Žmogus galvoja, ką mes veiksime Trakuose tas dvi valandas ir dar autobuse? Jo mintis gali išsklaidyti tik atsakymas iš išorės, mes vaikščiosime po Senąją Lietuvos sostinę! Tada žmogus mato, kad mergina nusiteikusi rimtai ir iš karto eina prie reikalo. Na ką, pirmoji lankytina vieta šv. Mergelės Marijos aplankymo bažnyčia, Vytauto paveikslas. Išgirstama apie pirmąją pradinę mokyklą Trakuose valdant Vytautui. Kas toliau? Vis dar žmogus stebi gidę ar taip gali būti? Na taip, einame toliau. Šv. Jono Nepomuko statulėlė prie vandens, kaip ir riba tarp krikščioniško miesto ir musulmoniško miesto dalies, einame link žemutinės pilies tvoros fragmentų saugomų stoginių, toliau pantoninis tiltas vedantis į pusiasalį, kuriame specialiai yra įrengti pažintiniai takai. Laukia Birutės kalnas su savo gražia legenda aukštutinės pilies vietoje. Trumpa poilsio minutė ir einame link Karaimų namų kur prasideda pasakojimai, kurie dar labiau sustiprina pasididžiavimą mūsų Didžiuoju Kunigaikščiu Vytautu, jo valdymo stiliumi. Vytauto diplomatija ir tolerantiškumas lėmė palankumą kitų tautų, kurios statydindavo mūsų Kunigaikštį šalia savo dievų. Karaimai net savo statytuose namuose turėdavo tris langus, kurie išeidami į gatvę turėjo reikšmę – vienas langas priklauso Vytautui. Turime kuo didžiuotis ir į ką lygiuotis. Toliau mūsų kelionėje sekė reprezentacinė pilis saloje, apie kurią jau kiekvienas iš jūsų galite pasakoti ir pasakoti. Negaišiname jūsų laiko…
Atsisveikinę su Vilma iki kito karto, tęsiame pasakojimą nuo vietos, kur sustojome išbandyti karaimų kybynų, būtent kybynų. Trakuose stovi Karaimų gatvelėje namai, kurie rekonstruoti pagal tuometines tracijas. Čia gyvena žmonės, kurie savo kilmę sieja su senaisiai karaimais. Jie mūsų vaikams parodė ir leido išbandyti patiems pasigaminti kybynus, iškepę juos ir suvalgėme taip greitai, kaip tik galėjome.
Žinote, kaip atsirado kybynai su mėsa? Iškilo klausimas, kaip išlaikyti šiltą mėsą karaimų kariams kurie saugojo pilį? Mėsą įvyniodavo į tešlą ir kepdavo. Būdami užeikite pas juos, nuoroda čia: Kybynlar
Pasistiprinę, aplankėme ir Užutrako dvarą. Iš susidariusios nuomonės prieš tai, na dvaras bus kaip dvaras. Po to kaip pamatėme… Laimonas palygino įspūdį su įspūdžiu Italijoje. Jei kas nebuvote, aplankykite ir šią vietą su vaizdu į Trakų pilį.
Po aštuonių valandų maratono vaikai jau ieško būdų kaip greičiau atsidurti autobuse, pakeliui užsukame į Anapriškių parką, labirintas sudomina vaikus, bet ištemptos virvės jau laukia kito vizito į šiuos kraštus. Net ir ledai vaikus neįkvėpe naujiems žygiams. Tai leidomės jau ir namų link. Dėkingi esame žmonėms, kurie rado ir įgyvendino šią jaunimo programą, kurios metu mes galime atrasti savo kraštą iš naujo.
Vaikščiodami po šias vietas žmogus gal ir gali pagalvoti, vėliau įsigilinti į tuometinius laikus bei palygintume juos su šių dienų žmonėmis. Tikriausiai mes pasigestume Vytauto valdymo metodų, kada žmogus turintis turtus juos parodydavo statydamas visuomeninius pastatus savo miestuose… Arba senosios Lietuvos didikų dinastijos grafų Tiškevičių veiklą, kurie savo idėjomis skatino švietiejišką gyvenimą paprastiems mūsų krašto žmonėms. Kiek dar turime pavyzdžių, kurie nepelnytai pamiršti mūsų dienų ritme?
Sekanti ir paskutinė mūsų programos ciklo dalis – Kaune. Sekite internetą, jei manote, kad žinote viską apie savo gimtajį miestą.
