Jei padaryčiau išvadas iš treniruočių, jos būtų tokios: 1. japonai tolerantiški ir dėmesingi savo partneriui, 2. japonai negaili patarimų, nors to mažiausiai iš jų galima tikėtis, 3. labai išryškėjo asmeniniai trūkumai, tiksliau nežinojimas kai kurių dalykų, kuriuos galbūt pavyks bent kiek pataisyti. Nors iš kitos pusės, tai nieko čia blogo nematau – paprasčiausiai dar neatėjo laikas tų žinių įsisamoninimui, manau Kaune tam skirsiu nemažą dėmesį. Nes kaip padariau per pirmą treniruotę išvada, čia geriausiai važiuoti jau tobulinti tai ką išmokai. Tada galima kaip lygus su visais daugiau mažiau vienodame pajėgume kartu treniruotis. Na, bet dar daug treniruočių priešakyje, gal pavyks per šį trumpą laiką suprasti ir perprasti tai, ko dar visai neišmanau. Labai to norečiau…
Tai tiek trumpai šviežiausių įspūdžių iš Tokijo Kyumeikan. Labai maloniai nustebino Sensėjus, įteikęs Kyumeikan Dodžo pasą. Na o visa kita – nauji įspūdžiai, kurių rasi čia kiekviename žingsnyje. Nors kazkodel truputi ilgiuosi Lietuvos. Tokijus milžiniškas miestas ir čia be galo daug informacijos, kuri kartais džiugina bet kartais ir slegia. Šį miestą pradedu po truputį suprasti. Kol kas apžiūrėjau tik artimiausius užkaborius, kitom dienom lysiu giliau į šias betono, plytų ir stiklo džiungles. Įdomi architektūra, be galo įdomus žmonės… viskas be galo įdomu..Didelelis ačiu Ričardui, Robertui, Egidijui už patarimus duotus prieš čia atvažiuojant. Jie padeda lengviau prisitaikyti prie esamos aplinkos.
13 atsakymų į “Arnoldas, pirmojo laiško pabaiga”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
„…čia geriausiai važiuoti jau tobulinti tai ką išmokai.“
Sutinku. Esu girdėjęs net tokią nuomonę, kad geriausiai į Japoniją treniruotis kendo važiuoti kažkur nuo 3 dano. O Europoje savo ruožtu nuolat vyksta japonų sensėjų vedami seminarai.
taip, vyksta ir nemazai, bet kaip su europiniu issilavinimu reikia perlaikyti visus mokslus nuo sestojo kyu Japonijoje, tai ieskai kuriame seminare buvo padaryta klaida…
Sakykite, Arnoldai, o ten irgi reikia priesh kertant pasakyti, kur kirsi?
As taip nenuvertinciau „europinio“ kendo. Europinis kendo savo groziu dabar yra antras pasaulyje po japonisko. Lenkia, tarkim, JAV, Kanados kendo. Cia cituoju 7 dan zodzius (nors ir zemas lygis aisku yra diskusijoje remtis argumentu, paremtas autoritetu 🙂
Del klaidu – man kendo yra nuolatinis klaidu salinimas. Vienintele beda gali buti ta, kad kazkas kazkuriuo momentu neistaisys tavo klaidos, arba neatkreipsi demesio i sensejaus pamokyma ir treniruotes neprogresuos taip greit, kaip galetu.
Bet juk baze tai visiems vienoda.
Bet aisku, visi visu pirma yra lojalus savo dojo, savo sensejui ir savo stiliui. Cia yra identiteto problema. Vieni jauciasi Europos bendruomenes dalimi, kiti – save identifikuoja su Japonija tiesiogiai uzmegztais rysiais. As manau, kad teisingas pirmasis kelias, pagristas Europos kendo federacijos kaip institucijos oficialiais rysiais su AJKF, o ne atskiru dojo tinkliniais rysiais su kitais tam tikrais dojo Japonijoje. Toks EKF autoriteto ignoravimas yra trumparegiskas ir savidestrukcinis. Laikas butu tai suprasti.
internetas yra vieta, kur galima paskleisti zinia ir komentuoti sia zinia. kiekvienas turime savo nuomone, turime savo tikslus ir matome tai ka norime matyti, o kas yra teisinga ir kas ne, paliekame spresti kiekvienam atskirai. nereikia primesti savo mastymo kitam, tai gali atsisukti pries pati…
del EKF, LKA, AJKF paliekame spresti zmonems, kurie turi tam teise ir igaliojimus, o nebuti kazkieno irankiu kovoje del siu igaliojimu.
del lojalumo, taip, mes jau tokie, mes turime aisku kelia, einame vienu keliu, o ne dviem is karto.
si komentara istrinsiu, kaip perskaitys tas kas suinteresuotas siuo atsakymu, cia ne vieta, tokiems klausimams spresti. tam yra zmogaus kalba, o ne nulisvienasnulisvienasnulisvienas skaitmenu susiburimas kuris reikalingas esanties ir mokinantiems prie monitoriu…
„… bet kaip su europiniu issilavinimu reikia perlaikyti visus mokslus nuo sestojo kyu Japonijoje, tai ieskai kuriame seminare buvo padaryta klaida…“
Gerb. Ričardai.
Gal galėtumėte patikslinti:
– ką turite omenyje, sakydamas „europinis išsilavinimas“? Kokie pagrindiniai jo požymiai?
– kiek jums žinoma tokių precedentų, kad Japonije būtų reikėję perlaikyti viską „nuo šeštojo kyu“?
– jei taip, tai ar aukšti japonų danai kažką nuslepia dėstydami užsienyje, ar europiečiai viską geriau supranta Japonijoje?
– kaip manote, kur lengviau atestuotis danui: Japonijoje ar už jos ribų?
Iš anksto ačiū. Jūsų išsakytos nuomonės tikrai nelaikysiu kaip primestos.
P.S. nelaikau būtina „naudotis įgaliojimais“, klausiu asmeniškai.
Didziai gerbiamas Lietuvos Kendo Asociacijos viceprezidente ir kendo klubo „Triijėga KenYukai“ vadove Dariau Sutkau,
pirmiausiai dekojame uz Jusu apsilankyma ir laika skirta siam kukliam tinklalpiui.
Del Jusu klausimu, mes internete viesiname naujienas, kartais aptarinejame jas, bet nesprendziame svarbiu klausimu ir tu, kuriems neturime igaliojimu spresti. Jei norite isgirsti mano nuomone, kvieciame puodeliui arbatos atvykti i musu miesta, kur galetume padiskutuoti visais Jums rupimais klausimais.
su derama pagarba Jums,
ricardas zilaitis
Dėkoju už išsamų atsakymą. Jis pakankamas.
P.S. Būčiau dėkingas, jei kolegų klubo pavadinimą deramos pagarbos vardan rašytumėte taip, kaip jis rašomas oficialiai.
manau, kad si tema jau „issempta“ ir kiekvienas parase, perskaite, suprato ar nesuprato ta ka norejo. Cia, kaip dvieju bushi dvikovoje: abu zuna ar lieka be kurios nors atsikisusios kuno dalies.
Kendo yra japonu kovos menas ir jis negali buti „europiniu, afrikiniu ar amerikiniu“ ir jo kokybe priklauso nuo mokytoju, teiseju ir nuo to kaip vertina oficialus asmenis, kurie stebi ir rupinasi kendo lygiu visame pasaulyje tai- FIK(tarptautine Kendo Federacija) kuri yra dalis AJKF.
Mano pasiulymas panaikinti si ginco formos dialoga, kad nebutu nesantarves nuotaiku tarp esamu ir busymu kendoku bei klubu.
Gerardas Rukas
Lietuvos Kendo Associacija
Kad nesantarvės nuotaikos nekiltų, reikalinga viena paprasta sąlyga. Viso labo pagrįsta info iš bet kurios pusės, pateikta taip, kad jos negalima būtų traktuoti dviprasmiškai. To ir tikimės, ir ypač iš LKA narių.
Tema išsemta.
na atleiskit, jei ne taip supratau jusu filosofija. nesant papildomos informacijos is sono visaip gali pasirodyti.
Beje, del pareiskimu „cia ne vieta tokiom temom“: as visada laikiausi ir laikysiuos poziurio, kad komentaruose galima rasyti viska, kas neizeidzia asmens. jokiu apribojimu ar „riboto naudojimo temu“ neturi buti. Rasydamas komentara as beje vadovavausi GERANORISKUMO, GERA LINKEJIMO Jusu, gerb. Ricardai, ir visos Lietuvo kuriamam kendo principu.
Visai smagu kad yra judejimas po siuo Arnoldo dienorascio lapu. Ar issemta tema? Leiskit lengvai papriestarauti. Tema beveik nepaliesta. Issemtas tik pats poziurio kampas, paprastos asmenines patirties suglobalinimas. Pamatuotai svarstyti kuriuo keliu geriausia lipti i kalna gali tik uzlipus ir zvelgiant nuo virsunes. Budamas kendo papedeje visiskai suprantu asmenini Arnoldo pastebejima – atrodo noretum stovedamas dojo Japonijoje (speju kad ir bet kurioje kitoje salyje tarp mazai pazystamu zmoniu bei aplinkos) buti nepraleides nei vienos treniruotes, isgirdes viska ka tau sake ir supranti kad esi kur esi. Butu gerai cia vaziuoti pasiekus daugiau. Atvaziuoji koks esi, nauja aplinka ir nieko nenuslepsi. Kelintas danas ir kelinti metai esmes nera, visada esi per zingsni nuo saves dabartinio link gerelesnio. Jei pratesiant Arnoldo minti – sakyciau i Japonija nukeliauti verta vien tam kad suprasti kas is tikro yra pagarba, ka reiskia sis zodis japonui. Pagarbos reiskimas stebina, pradedant arigato goadzimastaaa kiekvienoje metro stoteleje, zmoniu santykiu parduotuveje ir tt. ZInoma, zvilgsniai, kuriais tyrinejamas europietis, kai galvojama kad jis nemato, irgi verti atskiro aptarimo:) O stai Pagarba esant dojo tampa demesiu ir patarimu, kas tikrai labai gerai nuteikia. Mokymasis, klaidos pastebejimas, slifavimas beveik sudievinti, tai jaucias visoje kulturoje ir maziausiame judesyje. Aisku is europiecio, nesugebancio smugiuojant neisreiksti agresijos irgi tyliai bet nuosirdziai pakikenama. I Japonija verta vaziuoti, kai jau siektiek prisilietei prie ju menu ir galvoji kad kazko pramokai. Bent jau kaip asmenybei tas pravartu, kulturiniai kontrastai pravalo smegeneles ir leidzia pamatyti save be sansu pasislepti. Zinoma, tai nieko nepasako apie europini kendo – ten nebuvau, nezinau, nelyginsiu. Neabejoju savais privalumais. Bet kuriuo atveju aciu Ricardui uz rysi su kitu pasaulio pusrutuliu ir jo suteikiamomis galimybemis.