Čigasaki (ang.k. Chigasaki), Japonija. Sugebėjimas nužygiuoti 100 km per 24h, kovoti sekant kardo keliu ir maloniai patiekti arbatą yra tik keletas būtinų gebėjimų šiuolaikiniam Japonų vadui. Taip teigia Matsušitos Valdžios ir Vadovavimo Institutas, kuriame nuo 1980 metų pagal panašią į Džedajaus kario mokymo programą buvo parengta daugiau negu 30 parlamentarų, įskaitant ir dabartinį finansų ministrą Jošihiko Nodą.
Esantis atokioje Tokijo pietinėje jūros pakrantėje, institutas siekia parengti ryžtingus vadovus, „kurie siektų, jog Japonija taptų geresne vieta dvidešimt pirmajame amžiuje“, praktiškai pritaikant idėjas ir tvirtus įsitikinimus. Studentai laikosi griežtos vienuoliškos tvarkos, kokia buvo senovės Japonijoje, kuri, pasak jų, suteikia vidinės stiprybės ir mentalinio stabilumo, kas ypatingai svarbu norint tapti šiuolaikiniu lyderiu. Daugiau negu 100, iš 242 baigusiųjų institutą, tapo politikais, įskaitant ir Nodą, kuris kaip finansų ministras yra atsakingas už Japonijos trapius finansinius reikalus bei už didžiausios pramoninio pasaulio skolos sumažinimą. Taip pat šiame institute mokėsi ir Japonijos transporto ministras Seidžis Maehara- vienas iš Japonijos demokratų partijos nuversto lyderio Jukio Hatojamos ir jo pagalbininko Ičiro Ozavos kritikų. Neseniai baigusį Jutakai Kumagaj, 34-rių, mokykloje išmoktos pamokos užgrūdino kovai rinkimuose dėl vietos aukštesniuos rūmuose.
„Tai, ko išmokau Matsušitoje, įtakojo visą mano politinę veiklą ir suformavo mano ambicijas,“- kimiu balsu kalbėjo Kumagajis po visą dieną trukusių rinkiminių kalbų ir šūkių.
„Japonijos meditacijos, kovos menų, arbatos ceremonijos tradicijos padeda ugdyti vertybes, savidiscipliną, savikontrolę.“ Kumagai, įsijungęs į politiką po to, kai teko būti 1990-tų Japonijos ekonomikos burbulo sprogimo liudininku, dabar priklauso liberaldemokratams ir žada atgaivinti savo gimtąjį Sendai miestą. „Politikoje yra svarbus vertybių suvokimas. Šiandien, žmonės yra praradę pasitikėjimą politikais, nes politikai švaistosi nerūpestingais pareiškimais.“ Didžiausi išbandymai patiriami mokymuose, tokiuose, kaip, pvz., 5 valandą ryte prasidedantis 100 km per dieną žygis. Juose išmokstama „susimastymo, atjautos ir bendradarbiavimo“, kas daugeliui gali būti nesietina su tipišku politiku.
Savo mokymais mokykla stengiasi išauginti lyderius, gebančius įtakoti pasaulinę sceną, kaip kad pavyko padaryti kai kuriems Japonijos korporacijų gigantams, įskaitant velionį mokyklos įkurėją Konosuke Matsušitą. Elektronikos giganto Matsushita Electric Industrial Co. įkūrėjas, pasaulyje žinomas kaipPanasonic prekinio ženklo kūrėjas, mokyklą įkūrė 1979 metais. Mokykla padengia visas mokslo išlaidas ir priima tiktai išskirtinius studentus iš šimtų kandidatų kiekvienais metais.
„Tam, kad taptum Japonijos lyderiu, privalai suprasti savo šalies kultūrą ir tradicijas,“- pasakojo instituto vadovas Kazuhiro Furujama, buvęs mokyklos studentas ir Nodos bei Maeharos bendrakursis.
„Kendo ir zazen (meditacija) yra ypatingai geros priemonės auginti tvirtą charakterį, ko šiandien taip trūksta. Todėl šios disciplinos yra įtrauktos į mokymo kursą.“
„Jeigu vadas suvokia savo šalies kultūros didybę ir tą didybę spinduliuoja, tuomet jis sugebės su pasitikėjimu dalyvauti pasaulio reikaluose.“
Tarp kitų baigusiųjų yra miestų merai, gubernatoriai, įskaitant ir Kanagavos prefektūros, antro didžiausio regiono po Tokijo, vidinių ryšių ministrą Kazuhiro Haraguči. Ir įstatymų kūrėjas Šidži Tarutoko taip pat žingsniavo mokyklos koridoriais. Vis didėjantis šių žmonių skaičius gali atnešti smarkias permainas Japonijos politinėje erdvėje.
„Esu įsitikinęs, jog per dešimt metų vienas iš baigusiųjų šį institutą taps ministru pirmininku,“- kalbėjo Furuyama.
Teksto autorius: Kimiko de Freytas-Tamura (AFP). Tekstą parengė: Karolis
