Kategorija: Japonija

Paskelbta

Kodomo – no – hi, vaikų diena Japonijoje

Kyumeikan berniukas

Paskaičiuota, jog penkiolikmečių vaikų skaičius Japonijoje per metus sumažėjo 190 000, ir dabar jų yra 16,94 milijono. Jau dvidešimt devyni metai iš eilės vaikų Japonijoje rekordiškai mažėja. Šalies vidaus ryšių ministro išplatintame pranešime minima, jog vaikai sudaro 13,3 % visų Japonijos gyventojų. Tai- jau trisdešimt šešis metus iš eilės mažėjantis rodiklis, ir jis išlieka žemiausiu visame pasaulyje.
Grupuojant pagal lytį, keturiolikmečių ar jaunesnių berniukų skaičius siekia 8,68 milijono, tuo tarpu mergaičių yra šiek tiek mažiau – 8,26 milijono. Skirstant pagal amžiaus grupes, didžiausia buvo 12-14 metų – 3,56 milijono. 0-2 metų amžiaus vaikų skaičius (3.25 milijono) lenkia 3-5 metų grupę. Šis rodiklis buvo atsigaunančio gimstamumo po 2005 m. ženklas (2005 m. buvo mažiausio gimstamumo metai per visą pokario laikotarpį). Prognozuojama, jog nuo 2009 m. pasireikš mažėjančio gimstamumo tendencija.
Grupuojant rajonais, Okinavos prefektūroje stebimas didžiausias gimstamumo augimas -17.7%, o Akitos prefektūroje- mažiausias -12.2%. Tuo tarpu Tokio prefektūroje- vienintelėje Japonijoje- gimstamumas augo jau nuo ankstesnių metų. Pagal išplatintą Jungtinių Tautų metinę demografinę ataskaitą, tarp 26 JT šalių, kuriose gyvena 40 milijonų gyventojų, Japonijos procentinis gimstamumas išlieka mažiausias.

Šaltinis: BREITBART.

Paskelbta

Tai yra japonai

Kiekvienas metais japonai padeda savo šalies kultūros paveldo objektams nesunykti, puoselėja juos ir tvarko. Šiais metais beveik trys tūkstančiai savanorių Niko šventyklų ansamblyje, kuris apima 103 pastatus ir statinius (įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą) surinko daugiau nei 10.000 tonų šiukšlių, išėmė, nuvalė ir padėjo į jiems skirtą vietą daugiau nei 4.68 milijonus akmenų….Daugiau ir plačiau susipažinkinte su šiuo įvykiu čia…
Japonai savanoriai dirbantys prie šventyklos

Paskelbta

„Vilniaus baletas“ pasitinka „Geišą“

„Vilniaus baletas“ pasitinka „Geišą“

Jau keletą metų choreografas Jurijus Smoriginas sulaukdavo priekaištų, kad jo pažadėto šokio spektaklio „Geiša“ premjera vis nukeliama. Spektaklio idėja kilo iš miniatiūros, kurią Jurijaus Smorigino kūrybos vakare šoko baleto solistai Miki Hamanaka ir Aurimas Paulauskas. Bet gegužės 11 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre „Geiša“ žengs savo pirmuosius žingsnius.
Šokio spektaklis kuriamas pagal „Madamme Buterfly“ istoriją apie Japonijos geišą, bet siužetas kinta, pasimetęs laike: praėjo dvidešimt metų, ir Čio Čio dar vis laukia sugrįžtant savo meilės – Pinkertono. Bet ar tai jis? Juk praėjo tiek metų…
Spektaklyje skambės originali japonų muzika ir choreografo netikėtai pasirinktas Maurice‘o Ravelio kūrinys „Dafnis ir Chlojė“, parašytas XX amžiaus pradžioje. Anksčiau Jurijus Smoriginas šio spektaklio choreografinę versiją sukūrė Nacionaliniame operos ir baleto teatre, pagrindinius vaidmenis spektaklyje atliko Rūta Jezerskytė ir Mindaugas Baužys. Daugiau skaitykite čia.

Paskelbta

Ryokanai – Japoniškosios užeigos

Garden of Sansuiro Ryokan

Japonų entuziazmas keliauti jau tapęs legenda. 1728-aisiais natūralistas Engelbert Kämpfer rašė apie savo išvyką į Japoniją: „Kasdien šios šalies pagrindiniais keliais plūsta neįtikėtinas skaičius keliautojų, kartais čia matydavau daugiau žmonių nei Europos didmiesčiuose.“ Edo periodo klestėjimu, apie 1750m. Tōkaidō keliu iš Tokijo į Kijotą kasmet prakeliaudavo 1,5 milijono žmonių. Šis skaičius vėliau tik išaugo, todėl buvo reikalingas įspūdingas užeigų – ryokanų – skaičius jiems apnakvyndinti. Galop išsivystė savita „užeigų kultūra“, lig šiol atspindinti Japonijos kultūrą ir gyvenimo būdą nuo Heiano periodo (799-1185).
Ryokanai – vienas geriausių būdų pažinti Japoniją. Dauguma jų yra atokiai nuo miestų, todėl išvengė sunaikinimo karo metu, taip pat modernizacijos bangos šeštam dešimtmety. Pagal visas tradicijas statomi nauji ryokanai, seni pastatai verti išsaugojimo taip pat jais tampa. Jų populiarumas kyla iš galimybės pajausti Japonijos kultūrą, architektūrą, gyvenimo būdą pačiam, neapsiribojant tik akademine – istorine apžvalga.

Iš „Ryokan: A Japanese Tradition“ by Gabriele Fahr-Becker. Tekstą parengė: Algirdas

Paskelbta

Kalbos garsai

Užrašydami japonų kalbos garsus mums įprastomis raidėmis galime susidurti su tam tikrais nesklandumais. Šiuos nesklandumus dažniausiai sukelia faktas, kad lietuvių kalboje mes turime tokias raides kaip Š, Č ir pan. Tuo tarpu, naudojant tarptautinius lotyniško pagrindo rašmenis tie patys garsai yra užrašomi atitinkamai SH, CH ir t.t. Beje, tarptautiniai rašmenys yra naudojami daug dažniau.
Taigi galime pasirinkti vieną iš minėtų būdų, svarbiausia, kad transkribavimas būtų nuoseklus, t.y. tekste būtų naudojama arba tik tarptautinė rašyba, arba tik lietuviška. Kai viename tekste susipina abi rašybos sistemos, tampa neaišku, ką, kur ir kaip tarti. Būtent dėl šios priežasties atsiranda daugybė japoniškų žodžių iškraipymų, kurių galima lengvai išvengti.
Pateikiame japonų kalbos skiemenų užrašymą tarptautine rašyba (didžiosiomis raidėmis) ir lietuviškomis jų atitikmenimis (mažosiomis raidėmis).
SHI – ši; CHI – či; TSU – cu; YA – ja; YU – ju; YO – jo; WA – va.
Taip pat „išvestiniai“ skiemenys: ZA – dza; JI – dži; ZU – dzu; ZE – dze; ZO – dzo.
Japonų kalboje taip pat yra sudėtiniai skiemenys, kuriuos galime vadinti „minkštaisiais“. Jie rašomi ir tariami taip: SHA – šia; SHU – šiu; SHO – šio; CHA – čia; CHU – čiu; CHO – čio; JA – džia; JU – džiu; JO – džio. Kiti minkštieji skiemenys tarptautine transkribcija rašomi raide Y, kuri atitinka lietuvių kalbos raidę „i“ (šiuo atveju ji tampa minkštumo ženklu), pvz.: KYA – kia; KYU – kiu; KYO – kio; MYA – mia; GYU – giu; BYO – bio ir t.t Daugiau ir plačiau informacijos ieškokite „noriu mokytis japonų kalbos“ „facebook“ socialiniame tinkle.

Paskelbta

Kviečiame į animacijos ir japonistikos renginį

„Anime Nights“ – tai didžiausias animacijos ir japonistikos renginys Lietuvoje, vykstantis jau 5 metus iš eilės. Šį festivalį rengia KTU Informatikos fakulteto Studentų atstovybė InfoSA. Nuo 2008-ųjų „Anime Nights“ vyksta kino teatre „Romuva“, kuris yra pačioje Kauno širdyje – Laisvės alėjoje. 2010 „Anime Nights“ planuoja dar labiau išaugti ir pakviesti japonų animacijos (anime), japonistikos fanus, bei kitus smalsuolius į dvi naktis ir net dvi dienas geriausių ir naujausių animacinių filmų bei serialų peržiūrų, linksmų akcijų-atrakcijų, japonų kovos menų ir žaidimų renginio pertraukų metu, kurie privers netyčia užmigusius pabusti ir pajudėti, bei suteiks progų laimėti prizų. Be jau standartiniais tapusių lietuvių sukurtų muzikinių anime klipukų (AMV), Cosplay kostiumų ir manga piešimo konkursų skelbsime dar vieną naują – kalendoriaus, kur atrinksime geriausių Cosplay kostiumų turėtojus ir padarysime specialią fotosesiją, kurioje padarytos fotografijos bus išleistos kaip pirmasis toks Lietuvoje anime stiliaus kalendorius. Taip pat galėsite išvysti japonų kovos menų pasirodymų ir šiaip iš arčiau susipažinti su šios šalies kultūra ir papročiais.
Naktinių seansų metu į renginį bus įleidžiami tik 16+ turintys asmenys (su lydinčiu atsakingu pilnamečiu). Tačiau neverta nusiminti, jei neturi šešiolikos, nes bus surengti net 2 dieniniai seansai („Anime Day“). Šie seansai orientuoti ne tik į anime fanus, bet ir į tuos, kurie dar tik bando susipažinti, kas tai yra anime. Į dieninius seansus kviečiame tiek didelius, tiek mažus – visi atrasite kažką, kuo jus gali užkerėti spalvingas, nuotaikingas ir veržlus anime pasaulis!
Renginio vieta: „Romuvos“ kino teatras (Laisvės al. 54, Kaunas).
Renginio data ir laikas: Kovo 26-28 d.; 26 dienos vakarą (penktadienį) nuo 20:00 iki 07:00; 27 dieną (šeštadienį) nuo 12:00 iki 18:00; 27 dienos vakarą nuo 22:00 iki 07:00 ir 28 dieną nuo 12:00 iki 18:00. Daugiau ir plačiau ieškokite čia…

Paskelbta

Japonijos ambasados informacija

Japonijos ambasados kultūros ir informacijos centras Lietuvoje pranešė, kad p. Ikumi Šiba, kultūros atstovė, baigia savo dviejų metų darbo mūsų krašte kadenciją. Ji labai džiaugiasi galimybe dirbti Lietuvoje, susipažinti su Lietuvos žmonėmis, kultūra. Nuoširdžiai dėkoja visiems su kuriais teko bendradarbiauti, draugauti ar tiesiog matytis Japonijos ambasados organizuotuose renginiuose.
Mes savo ruoštu dėkojame p. Ikumi Šiba už Japonijos kultūros propagavimą Lietuvoje, kovos menų kuravimą, taip pat pagalbą kendo populiarinime. Ypatingai dėkojame p. Ikumi ir jos vyrui Hyunin Chang už laiką kurį skyrėte mums.
p. Ikumi Šiba su vyru Hyunin Chang