Kovo 24 dieną Kauno karininkams įgulos ramovėje pristatysime senosios Japonijos kovos meną su kardais – kendo. Kodėl karininkų ramovėje?
Lietuvos karininkija tarpukario respublikoje buvo ypatingas visuomenės sluoksnis. Lietuvos karininkija turėjo neginčijamų nuopelnų apginant ir tvirtinant Lietuvos valstybę per 1918-1923 m. kovas už nepriklausomybę. Buvo laikotarpis, kai mūsų kariams teko vienu metu kovoti net trijuose frontuose – su bolševikais rytuose, lenkais pietuose ir bermontininkais Vidurio Lietuvoje. Nepaisant visų vargų ir grėsmių, jauna valstiečių valstybė atsilaikė ir stojosi ant kojų. Jai trūko daug ko, skurdas žvelgė iš visų kampų, tačiau vienas didžiausių trūkumų buvo šviesuomenės, inteligentijos stoka. Šią nišą buvo pašaukta užpildyti ir jaunosios Lietuvos karininkija, tuo metu įgijusi aukštą visuomeninį, moralinį, o taip pat ir politinį svorį, dabar sakytume „reitingą“. Juk būtent karininkija kartu su savanoriais, gavusiais žemės, ir buvo pagrindinė to meto Lietuvos valstybės stuburas, pagrindinė jos atrama.Todėl, valstybei atsigavus, atsiradus gerbūviui iškilo būtinybė šiai gerbiamai visuomenės daliai pasistatyti reprezentacinį pastatą, simbolizuojantį jos statusą. Tai ir buvo atlikta 1935-1937m. – tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune, Adomo Mickevičiaus gatvėje, iškilo didingas, iki šiol nepraradęs savo estetinės vertės pastatas – KARININKŲ RAMOVĖ. Pabrėžtina, kad jis buvo pastatytas už pačių karininkų surinktas lėšas.
Pradžia buvo tokia – 1919m. liepos 23d. įsteigiamas Kauno įgulos karių klubas. 1924m. balandžio 30 d. krašto apsaugos ministro įsakymu klubas buvo pavadintas Lietuvos karininkų ramove. Šio originalaus, specifiškai lietuviško pavadinimo autorius yra mūsų kalbos patriarchas Jonas Jablonskis. Šis, visai nemilitaristiškai skambantis pavadinimas atspindėjo mūsų tautos požiūrį į karą – juk lietuviškas žodis „ginklas“ yra kilęs nuo „gintis“, tad ramovė, kaip atvanga nuo karo vargų, turėjo pabrėžti taikų tautos mentalitetą. Ramovės tikslas buvo suburti kariškius „į vieną šeimą, stiprinti jų karinę ir tautinę dvasią, puoselėti karo ir bendrajį mokslą, švietimą, sportą…“ Senoje sporto salėje prieškario metu vyko fechtavimo užsiėmimai. Daugiau ir plačiau ieškokite čia…
Japonijos ambasados informacija
Japonijos ambasados kultūros ir informacijos centras Lietuvoje pranešė, kad p. Ikumi Šiba, kultūros atstovė, baigia savo dviejų metų darbo mūsų krašte kadenciją. Ji labai džiaugiasi galimybe dirbti Lietuvoje, susipažinti su Lietuvos žmonėmis, kultūra. Nuoširdžiai dėkoja visiems su kuriais teko bendradarbiauti, draugauti ar tiesiog matytis Japonijos ambasados organizuotuose renginiuose.
Mes savo ruoštu dėkojame p. Ikumi Šiba už Japonijos kultūros propagavimą Lietuvoje, kovos menų kuravimą, taip pat pagalbą kendo populiarinime. Ypatingai dėkojame p. Ikumi ir jos vyrui Hyunin Chang už laiką kurį skyrėte mums.
Kovo 11-oji vienos dienos vienybė
Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariai, vieningai priėmę istorinį sprendimą atkurti nepriklausomą Lietuvą, jau kitą dieną paskendo kivirčuose.
Skirtingus požiūrius demonstravo ne tik politiniais priešininkais tuomet laikyti Sąjūdžio ir Lietuvos komunistų partijos nariai.
1990-ųjų vasario pabaigoje ir kovo pradžioje išrinkta Aukščiausioji Taryba į pirmą posėdį susirinko kovo 10-ąją, šeštadienį. Jau kovo 11 d., sekmadienį, atlikus visus būtinus procedūrinius ir teisinius veiksmus, Aukščiausioji Taryba labai vieningai patvirtino Nepriklausomybės Valstybės Atkūrimo Aktą.
Prieš Kovo 11-osios aktą nebalsavo nė vienas Aukščiausiosios Tarybos deputatas, susilaikė tik keli tautinių mažumų atstovai. Istorinis dokumentas suvienijo tiek Sąjūdžio, tiek Lietuvos komunistų partijos narius. Daugiau ir plačiau interneto dienraštyje „Kauno diena“.
Knygų mugė
Kvičiame visus apsilankyti vienuoliktoje knygų mugėje, Vilniuje, LITEXPO parodų rūmuose Nepraeiti pro šalį nesustoję prie Japonijos ambasados stendo. Čia rasite knygą apie Japonijos kultūrą, meną, kovos menus, grožinę ir vaikų literatūrą, manga – komiksus. Knygos yra japonų, lietuvių ir anglų kalbomis. Lentynoje puikuojasi Hiroši Ozavos „Kendo“ knyga. Taip pat rasite knygas apie kjūdo, aikido, karate – do, džiudo, senąsias nindzių technikas. Prisėdę galėsite ičlankstyti Jums patikusį origami. Paroda veiks: ketvirtadienį iki 19 val., penktadinį nuo 10 iki 21 val., šeštadienį nuo 10 iki 19 val. ir sekmadienį nuo 10 iki 17 val.
… buvusi su kitomis tautomis
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 12 – 23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomais demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kuris yra buvęs su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykiu su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Lietuvos Taryba pranešdamas apie tai …….. vyriausybei, prašo pripažintis nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Nutarimą pasirašė dvidešimt tarybos narių: Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis, Jonas Vileišis. Fotografija ir straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kyumeikan vaikai Japonijos kovos menų festivalyje
Norintiems gyventi Japonijoje
Prasidėjo paraiškų teikimas moksleivių mainų programai „Japan-Europe High School Student Exchange Program for 2010“, kurią siūlo Japonijos vyriausybė, skatindama Japonijos ir Europos Jaunimo mainus bei tarpusavio supratimą.
Ši programa suteikia galimybę moksleiviams pagyventi Japonijoje 5 savaites arba 5 mėnesius, lankyti japonišką mokyklą, gyventi paprastuose japonų namuose, taigi patirti Japonijos kasdienį gyvenimą.
– norintieji dalyvauti konkurse turi pateikti užpildytą paraišką (susidomėjote, rašykite el paštu: kendo@kendo.lt, medžiagą gausite elektroniniame formate),
– ir prisistatymą raštu japonų kalba,
– prisegtukai neturėtų viršyti 1 MB apimties,
– jei tam tikroje paraiškos grafoje nebus pažymėta, kad renkatės vieną iš programų (5 savaičių arba 5 mėnesių), Jūsų paraiška galios abiems programoms. Gerai apsvarstykite savo pasirinkimus. Iškilus klausimams, teiraukitės el.paštu: culture@emb-japan.lt arba tel. 8-5-231-04-65.
Radijo laida apie Japoniją
Šiandien kvietėme Jus prie radijo imtuvų. 11 val. Extra FM eteryje „Aš keliauju“ pažintinė laida apie Japoniją kartu su kelionių eksperte Inesa Daujotiene. Laidoje girdėjome, apie pirmąjį kauniečio įspūdį atvykus į Tekančios saulės šalį, kas kitaip, nei įsivaizdavo jis. Ar gali būti ryšys su japonais? Japonija turtinga šalis? Ar turtingi žmonės? Koks japono laisvalaikis, Tokijas, parkai. Japonija ir kovos menai, kendo. Robotai japono buityje mitas ar tikrovė? Maistas…
Radijo stotis „Extra FM“ dirba nuo 2002 metų, programa transliuojama didžiausiuose mūsų krašto miestuose: Vilniuje 100,5 MHz, Kaune 97,1 MHz, Klaipėdoje 100,2 MHz, Šiauliuose 98,5 MHz. Extra FM visur kur tik yra kontakto galimybė.