Kategorija: Kyumeikan

Sveikiname Raimondą su gimimo diena. Linkime sveikatos, nenuilstančios šypsenos, neišsenkančios energijos, neišblėstančio švelnumo, nenugalimo ryžto, nenukrypstančio tiesumo. Išliekant geriausia mama savo vaikams, reikliausia savo auklėtiniams.

Šeštadienio rytas Rygoje prabudo saulėtas. Prabudę apsitvarkėme ir suvalgę pagal poreikius košę, virtus ar keptus kiaušinius su pomidorų ir agurkų salotomis, atsigėrę arbatos ir kavos, tylomis sulipomę į „Toyota Hiace“ ir gana greitai kirtę centrinę miesto dalį, atsidūrėmę Rygos VEF sporto komplekso salėje.
Mūsų šarvai sudėti centrinėje salės dalyje, jų vežiotis po kiekvieno užsiėmimo su savimi nereikėjo. Tylomis persirengiame. Tradicinė „seiza“. Atiduodame pagarbą keturiolikai Kendo meistrų ir vėl suskirstomi į grupes, mūsų – vidurinioji, triūsiame ties trečiąja – ketvirtąja katomis, tų pačių sensėjų padedamų, kontroliuojami ir pamokomi. Aštuntojo dano inteligentiškojo lyg profesoriaus Jumuros rankos mostas, parodantis kuri eilė tam tikru katos momentu – učidači, kuri – šidači, reguliuoja mokymo eigą ir įtvirtina katų atlikimo subtilybes. Po to sužinosime, kad Jumura pagal profesiją ir pagrindinę veiklą – gydytojas.

Po katų, veržli valanda dži geiko su trumpomis pauzėmis, kurių metu antrasis aštuntasis danas meistras Čiba, iš pažiūros žvitrus veržlus žmogus paaiškina kirčių technikos veiksmus su šinai. Kadangi aiškina japoniškai, tai tenka įsiklausyti į žodžių reikšmes, nors vokietis Steffen Daniel Munz, jau aštuntuosius metus studijuojantis japonų kalbą Heidelbergo universitete kendoka, tiksliai ir aiškiai verčia iš japonų į anglų kalbą senėjaus Čibos paaiškinimus. Sekmadienį rūbinėje nuskambėjusi replika, ką būtų veikęs gerbiamas Vladimiras Kindzulis, jei nebūtų Stefano, buvo akivaizdžiai taikli. Pirmą šeštadienio užsiėmimą užbaigia intensyvios visų kendokų tarpusavio kovos su japonų Kendo meistrais. Tempas geras, visų nuotaika puiki, jėgų užtenka. Padėkojame už kovas ir mokymus kiekvienam meistrui, su kuriais kovojomę. Išgirstame iš jų personalius patarimus kiekvienam.

Po pirmojo šeštadienio užsiėmimo einame papietauti. Po to vėl grįžtame į salę.
Ten japonų delegacija rengia arbatos ceremoniją. Japonėms Okamoto ir Masudai sumaniai talkininkauja mūsų Raimonda, praktikuojanti sado meną. Ji pelno japonių simpatijas ir pripažinimą šią valandą. Šalia, prasideda kaligrafijos pratybų valandėlė. Didysis kaligrafas pasirodo yra sensėjus Čiba, kuris piešia hieroglifus stambiu planu. Po trimis nemenkais lapais suraitome savo vardus ir pavardes taip kaip mums atrodo prasminga žvelgiant į kiekvieno piešinio stilių. Vėliau, padedami sensėjaus septintojo dano Takaki Jošioka, kuris savo povyza labai primena Tokijo Kyumeikan mokyklos įkūrėja sensėjų Akira Kubo, pasineriame į individualią rašybą kaligrafiniu teptuku. Tik stiklinė vandens, tuščias popieriaus lapas, hieroglifo pavyzdys, pamokanti sensėjų Jošiokos ir Čiba ranka prasideda kūrybos procesas. Nelengva, tačiau iš to, kaip pamoko rašyti, atsiranda labai miglota mintis apie japonų mąstymo būdą ir lemtį kiekvienam japonui būti menininku, norint įvaldyti šį raštą.

Vėl su keikogi ir hakamomis, dedamės apsaugas. Popietinėje šeštadienio Kendo praktikoje intensyviai šlifuojame penktas ir šeštas katas. Kihon geiko ir dži geiko dalys – pulsuojančiai gyvos ir ritmingos, tačiau nevarginančios. Labiau susipažįstame su kitais seminaro dalyviais, patiriame jų smūgius, sužinome techniką. Kiek teko pajusti latvių ir estų kirčius per kovas, mūsiškių Jurgio, Alekso ir Simo kirčiai ženkliai techniškesni, lengvi, mažiau nusakomi, pagal savo firminį pobūdį – artimi japoniškiems. Iš esto Freudenthalio išklausau pastabas, nes jam užkliuvo mano atsitraukiamasis men. Linksiu galvą, nors paskui Nerijus sako apie tą estą, – pamokyti mėgėjas, – tačiau pats per kitų šinajus laipioja! Netoliese triūsia kiti du kauniečiai iš klubo „Aiki Shuren Dojo – kendokos Edgaras Indra ir Albinas Rėkus.
Mūsų grupei ypatingą dėmesį ir šilumą parodo sensėjaus Kubo draugas – meistras Takizava. Visada užsiėmimų metu šalia su rūpesčiu, šypsena, pagalba ir patarimais, sensėjai Otani, Jumura, Čiba, Jasuda, vyras ir žmona Okamoto. Žmogiška šiluma šiame bendrame mene neatsiejamas santykis. Kas bebūtų!

Vakare – smagus vakarėlis atvirame vasaros bare ant viešbučio „Days hotel“ stogo. Vaikai – japonų dėmesio lauke. O šie rodo įvairius triukus su mazgais – Okamoto, Jusuda ir Čiba. Pastarasis nesitraukia nuo popieriaus, rašydamas įvairius palinkėjimus. Tarpusavio pokalbiai leidžia užmegzti naujus ryšius, pasidalinti įspūdžiais apie kendo, įvaldytinus, įsisavintinus dalykus. Be mūsų visos delegacijos ir dviejų kitų kauniečių, dalyvauja visi japonai, visi vokiečiai bei keletas latvių su Vladimiru Kindzuliu. Vakarėlis – smagumėlis!
Grįžtame linksmi į butą – stovyklą. Arbata, arbata ir miegas….

Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjęs japonų kultūros festivalis į „Litexpo“ parodų rūmus sukvietė Tekančios Saulės šalies menų gerbėjus. Pirmuosius parodos lankytojus pasitiko elegantiški bonsai medeliai, atvežti žymių pasaulio meistrų net iš 4 žemynų, dailūs kimono ir tapytos kriauklės, imperatoriškų lėlių kolekcija ir kitos grožybės. Renginio idėjos autorio ir pagrindinio organizatoriaus Kęstučio Ptakausko kvietimu, mūsų mokyklos auklėtiniai atvyko renginio atidarymo dieną. Pasibaigus Audriaus Geležausko paskaitai apie vaikus ir jų mokslo sistemą Japonijoje. Mes pristatėme Tokyjo Kyumeikan Kendo mokyklą Lietuvoje. Vėliau Ieva su Jurgiu atliko Kendo katas, Rapolas, Egidijus, Simonas su Kristupu parodė visiems susirinkusiems Kendo techniką dėvint šarvus. Mūsų bičiulis fotografas Herkus Milaševičius užfiksavo pristatymo akimirkas, kurias kviečiame pasižiūrėti kartu. Su džiaugsmu primename, kad Herkus Milaševičius buvo pripažintas 2010 metų geriausiu Lietuvos spaudos fotografu, “Diplomatijos” kategorijoje. Dėkojame Meistrui už sulaikytas akimirkas.

Vaikai šiuo metu miega. Reikalingas poilsis. Šiandien kiekvienas iš jų atidavė didelį dalį savęs, savo minčiai ir siekiui tapti stipresniu. Kiek kiekvienas turėjo kovų, dar nespėjome suskaičiuoti, bet jos ėjo viena paskui kitą. Sporto salėje buvo susirinkę jaunieji kovotojai į Sankt Peterburgo vaikų ir jaunimo atviras kendo pirmenybes. Turime kuo pasidžiaugti, Egidijui įteiktas prizas už parodytą kovinę dvasią, Kristupas vežasi į Lietuvą III vietos diplomą ir medalį. Reikia pagirti ir Simoną, kuris atlaikė visas kovas ir pratęsimus, stengėsi iš visų jėgų, pritrūko tik vienos pergalės iki laiptelio kuris vedė link apdovanojimo. Kristijonas ir Rokas kovojo taip, kaip buvo pasiruošę, nei žingsnio atgal. Dėkojame Jurgiui ir Mindaugui už palaikymą visų susitikimų metu. Taip pat organizatoriams, paprastiems bei šiltiems žmonėms Eugenijui ir Alionai, Anverui, Alisai, Aleksandrui už geranoriškumą ir priėmimą. Džiugu klausyti ir girdėti, kada mūsų krašto vardą taria su pagarba ir turi ketinimus aplankyti mus artimiausiu laiku.
Pailsėję su vaikais eisime susipažinti su miestu, kurio istoriją pradėsime pažinti žingsnis po žingsnio ir ne per vieną atvykimą. Šiandien laukia pakeliami tiltai:)

Pavasarį sulaukiame gražiausios šio laikotarpio šventės Šv. Vėlykų. Linkime, jog patekėjusi Šv. Vėlykų saulė išbudintų Jumyse žiemos sąstingį, atneštų Jums neišblėstančios visus metus vidinės šilumos ir leistų džiaugtis kiekviena akimirka. Šiltų Jums Vėlykų akimirkų!

Balandžio 29 – gegužės 2 dienomis Sankt Peterburge vyks vaikų Kendo varžybos, kuriose Lietuvos vardą atstovaus penki Kyumeikan mokyklos auklėtiniai (nuotraukoje iš kairės į dešinę): Kristupas Kazakevičius, Rokas Vaigėla, Simonas Neliubšys, Kristijonas Timinskas ir Egidijus Sinkevičius. Keturi iš jų varžysis 11 – 13 metų jaunimo grupėje, o pats jauniausias narys Egidijus dalyvaus 8 – 10 metų amžiaus vaikų grupėje. Varžybas organizuoja Sankt Peterburgo Kendo klubas „Siten“, kuris priklauso Rusijos Kendo federacijai. Šiose varžybose dalyvaus 33 dalyviai iš 7 Kendo klubų.
Šioms varžyboms Kyumeikan mokyklos auklėtiniai ruošiasi labai atsakingai. Paskutinėmis savaitėmis Kendo praktikos dar labiau suintensyvėjo, tačiau tai vaikų negąsdina, jie drąsiai priima naujus krūvius ir atsakingai ruošiasi artėjančioms varžyboms. Dalyvavimas šiose varžybose jiems ne tik noras nugalėti. Visus dalyvius pirmiausia motyvuoja noras susitikti su kitais žmonėmis praktikuojančiais Kendo, pasisemti iš jų patirties. Kyumeikan mokyklos auklėtiniai žino, jog stojimas su priešininku į kovą reiškia, ne pergalę bet kokiomis sąlygomis, jiems kova, tai pirmiausia puiki galimybė pamatyti savo stipriąsias ir silpnąsias vietas. Nes tik žinodami savo silpnybes jie galės toliau tobulinti savo kovos įgūdžius.

Visiška vasara. Žydintys medžiai kažkas neįprasto ir malonaus. Rytas išaušta kol kas neįprastai anksti… berods 5h jau šviesu, tačiau 19h jau būna gan tamsu. Dar tik antra diena Yokohamoj, tačiau galima sakyti, kad jau pripratau prie metro tvarkos, žmonių galybės ir greito įstaigų tarnautojų darbo. Užsiregistruoti vietinėj apygardoj truko gal 10 min, panašiai ir gauti banko sąskaitai. Žmonės čia tikrai greitai sukasi… ir pastoviai trata daugybe žodžių, kurių dar tik keletą suprantu B). Bet greit perprasiu. Šiandien teko apsilankyti Tokijo Technologijos Instituto Ooakayamos miestelyje (dar yra Suzukagedai, kuriame bus mano laboratorija).

Jei kas paklaustų ar norėčiau studijuoti Japonijos ar Lietuvos universitete, atsakyčiau, kad tikrai Japonijos (tačiau esančiame Lietuvoje, kad galėčiau parlėkt namo pietum ^^). Čia per daug gražu ir priimtina, kad galima būtų tai ignoruoti. Tačiau vėlgi, tai pirmas įspūdis. Galbūt vėliau miestas užmuša tą gėrėjimąsi ir ilgainiui ims trūkti plačių pievų ir miškų… kas ten žino. Bet kol kas man čia labai tinka. Šiandien galbūt pasieksiu dojo su Povilu, dėl ko šiek tiek nerimauju, bet pirmas kartas turi kada tai būti :].