Kategorija: Kyumeikan

Reziumė. Vien tokių kovos menų pavadinimai, kaip Europietiškasis Sportinis Fechtavimas ir Japoniškasis Kendo atrodo mažai ką gali tarpusavyje bendro turėti. Juk tai dvi skirtingos kovos menų kultūros, kurios gimė ir vystėsi be galo toli viena nuo kitos esančiose šalyse, kur tikėjimai-religijos atrodo tokie nepanašūs, kur žmonių papročiai ir pasaulėžiūros atrodo tokie skirtingi buvo. Bet žvelgiant giliau, kai kažkiek pažįsti vieną iš šių kovos menų, galima (to norint) rasti bendrų paralelių tarp šių gražių, efektingų kardo valdymo meno rūšių. Kai kurių panašumų galima rasti ir baziniuose dalykuose,o galima rasti tik niuansuose.
Bet tikriausiai dažnam tai vis tiek skirtingos kardo valdymo meno mokyklos, kurios vadovaujasi skirtingomis koncepcijomis, jei kalbėti reikėtų apie BENDRĄ “vaizdą”. Iš principo taip ir yra. Tik žvelgiantis giliau ir atidžiau, gali rasti daug įdomių dalykų. 
Juk šiuolaikiniame Kendo daugiau vyrauja sportinė dvasia; bet žvelgiantis giliau jame ras ir filosofijos, ir istorijos ir dar daug kitų vertybių. Kaip žmogų sutinkame pagal jo įšvaizdą, taip mes jį palydime pagal jo protą (bendravimą); taip ir kardą mes sutinkame pagal jo išvaizdą, o palydime visai kitaip, kai pamatai kokio žmogaus rankose jis yra.
Tiek Kendo, tiek Fechtavimas vieniems gali būti nieko tarpusavyje bendro neturintys kardo valdymo menai; kai kitiems tai bus visas pasaulis, kuriame ras sau atsakymų ieškančio žmodaus kūnas, protas, siela ir dvasia. O šios gyvo žmogaus sudedamosios matomos ir nematomos dalys yra pas visus vienodos ir tuo pačiu visai skirtingos ir jos būdamos tokios skirtingos skirtingų žmonių vis tiek ras, jei ieškos, panašių į save, net kitame pasalio gale… Dėkojame Arnoldui už mintis.

Ir pats judėjima yra kiek kitoks nei Kendo: čia daugiau žengiama nuo kulno ir ne pristatomu siauru žingsneliu kaip Kendo, bet “paprastu”. Tam tikra prasme fechtavimo žingsnis yra daug “minkštesnis” ir gilesnis, kai Kendo – lengvesnis ir “statesnis”. Fechtavime dar galimas neįprastas judėjimas (puolimas ar atsitraukimas) viena koja. Kontratakuojant ar staigiai atsitraukinėjant tai įdomi judėjimo technika. Pati fechtavimo judėjimo esmė yra kiek tai panaši į Kendo. Kad pasiekti toliau stovintį priešininką daromas arba didelis staigus šuolis, arba su mažais ir labai greitais pristatomais žingsneliais puolama. Skiriasi tik pati judėjimo technika ir kūno svorio centro laikymo formos.
Pati kova panaši į Kendo: judėjimas tik griežtai apibrėžtoje erdvėje: apie 2m pločio ir apie 13m ilgio ruože vykstanti kova. Žinoma Kendo galima įvairiai interpretuoti kovos erdvę ir judėjimą joje (t.y. galima laisvai įvairiomis kryptimis judėti tam tikroje apibrėžtoje aikštelėje; galima ir kaip ir europietiškame fechtavime sau pasirinkti “siauro tako” erdvę). Fechtavime daugiau būdingas tik geras kirtis su viso kūno judesiu, bet ir čia, kaip ir Kendo, galimi praėjimai pro priešininką po gerai atlikto kirčio. Gal tik fechtavime neakcentuojama “kovinė dvasia”- čia mažiau reikalaujama dėmesio savo kovinės dvasios išraiškai “kijai”. Arnoldas Asauskas. Tęsinys eigoje.

Fechtuojantis tikriausiai Kendo artimiausias būtų kardas ir špaga. Nes vienu šiuo ginklu galima tik atlikti dūrimus. Čia vėl galima išvesti nedidelę paralelę su Kendo, o tiksliau su “tski” dūriu. Tik Kendo apsiribojama kaklo sritimi, o europietiškajame sportiniame fechtavime visu virš liemens esančiu žmogaus korpusu. Šiais fechtavimo ginklais galima iš dalies naudoti tuos pačius kaip ir Kendo blokavimo, smūgiavimo elementus, tik čia, europietiškajame fechtavime viskas vyksta žaibišku greičiu ir labai mažoje judesio erdvėje (turiu omenyje be plačių užsimojimų būdingų Kendo). Nes fechtavimo ginklas yra lengvas (lengvesnis nei Kendo varžyboms reglamentuotas „šinai“ svoris) ir juo nereikia plačiai muojuoti.
Ir kendokai labiau suprantamas yra dūrio kirtis, nei kad kirčiai smūgiavimai į visą žmogaus kūną pačiais įviriausiais (net kiek improvizuojamais, kaip naujokui) judesiais.
Kažkiek kova rapyra priminė kovą su vytele rankoje (tokia ji lengva rankoje). Yra panašumų su Kendo kirčiais “kote”, “men” ir “do”. Tik čia labai lengva visa tai atlikti, tarsi šiuo ginklu lyg pieštuku pieštum ore įvairias kirčių linijas. Švelnus ir lengvas “sparingas”.
Fechtavime, kaip ir Kendo būdingas judesio staigumas, vikrumas ir žaibiška reakcija. Tai puikiai iliustravo fechtavime pirmą kartą išbandęsį jėgas Aldevinas, kuris turėdamas šias savybes gerai gynėsi ir puolė gerokai fechtavime patyrusį mūsų Rolandą. Tai buvo iš tiesų graži ir įdomi dvikova, kurioje rungėsi tikras kendoka ir buvęs praeityje garsus fechtavimo turnyrų prizininkas.
Europietiško sportinio fechtavimo judėjimo pagrindai. Šioje vietoje iš tiesų labai skiriasi fechtavimas nuo Kendo. Tai visiškai kitokia stovėsenos bazė. Kaip žinote Kendo stovėsena yra tiesi su lygiagrečiai laikomomis pėdos, o fechtavime – viena kitai 90 laisnių kampu su plačia, gilia stovėsena. Fechtavime reikia būtinai plačiai ir pakankamai giliai pritūpti ir būti ant “spyruokliuojančių” kojų, kad būtų galima žaibiškai pulti ar atsitraukti. Arnoldas Asauskas. Tęsinys eigoje.

Neįprasčiausias tikriausia buvo rapyros laikymas rankoje. Vien pati rankenos išraityta forma labai neįprasta, o ir pats jos laikymas primena truputį pistoleto laikymą. Kardo ir špagos laikymas yra panašūs, kur skiriasi tik niuansais. Beja, špagos ir kardo, kaip ginklų koncepcija, yra, jei taip galima išsireikšti ieškant kažkokių tai panašumų, artimiausia šinai ar katanai: sąlyginai ilga, tiesi ar tam tikru kampu truputį pasvyrusi rankena. Nes Kendo-Iaido t.p. yra elementų, kur ginklas-kardas laikomas, smūgiuojamas viena ranka. Bet iš tikrųjų suprasti šių ginklų panašumus ir skirtumus jau reikia daug daugiau nei vieno užsiėmimo.
Vienas esminis požymis, kuris iš karto krenta į akis, tai fechtavimo ginklo (rapyra, špaga, kardas) lengvumas palyginus su šinai. Todėl šiuos ginklus taip lengva valdyti viena ranka; ypač rapyrą, kuri lengva kaip plunksna.
Europietiško sportinio fechtavimo ginklų valdymas. Pirmą kartą paėmus į rankas šiuos ginklus atrodo kiek neįprastas jų valdymas. Viskas vyksta viena ranka ir iš principo čia dirba daugiausia tik riešas. Naudojant visai mažą rankos ir ypač riešo judesio amplitudę, galima atlikti pakankamai efektyvų kirtį, bloką. Šioje vietoje įžvelgiau net tam tikrą panašumą su “sportiniu” kendo, kur t.p. apsiribojama labai mažais, bet be galo staigiais judesiais-kirčiais. Čia tikriausiai reikėtų prisiminti ir mažąjį šinai (bokuto) kardą naudojama Kendo ir TanKendo. Jis turi daugiausia panašumų su išvardintais europietiško fechtavimo ginklais: tai ir laikymas, tai ir blokavimas, tai ir smūgiavimas/kirtimas/dūrimas. Esminis, vizualinis skirtumas tarp šių ginklų būtų japoniškojo mažojo šinai trumpumas palyginus su europietiškais ginklais (tiesa yra dar durklai ir kiti panašūs ginklai, tačiau europietiškajame sportiniame fechtavime jie nėra naudojami). Skiriasi ir pačios technikos šių ginklų valdyme, tačiau norint, galima ir čia rasti tam tikrų panašumų ar paralelių. Arnoldas Asauskas. Tęsinys eigoje.