Kategorija: Kyumeikan

Kaip visada savarankiskas Egidijus aplanke ir Jokohamos miesteli, pasak jo, savo dvasia jis prilygsta Klaipedai, dviems zodziais galima apibudinti ir Egidiju, patriotas ir Japonijoje. Vaiksciodamas po ji, jis negalejo nepastebeti ir auksciausio pastato siame kraste, musu aplankytas Tokijo Miesto Tarybos pastatas su savo 48 aukstais butu jaunesnysis broliukas. Kaip ir greitis kuriuo pasiektas paskutinis 69 aukstas, 730 metru per minute. Islipus is lifto, jo kuprine laikesi labai tvirtai ant peciu…Na o vaizda per langa galite pasiziureti ir patys…

  

kelias akimirkas siulo Egidijus apsilankyti ir didziausiame kinu kvartale siame mieste:

 

Treniruotese patirta trauma nesutrukde Tadui kartu su Egidijumi siandien aplankyti Niko, miesta, kurio vaizdus naudoja pristatant visa Japonijos krasta. Kas krito i akis, pirmiausiai tai medziai, kiek skelbe reklaminiai bukletai, jie turi daugiau nei 500 metu, siuo metu jie sutvirtinti metalinemis juostomis ir vienas su kitu suristi-sukabinti metaliniais trosais, atskilus nors vienai medzio atplaisai, griutu tikrai puse sventyklos jei ne visa…ir tiltas Sinkijo sventasis tiltas, uztenka paziureti ir laikas pradeda begti greiciau…

   

Siandien taip pat teko pasijusti ir zvaigzdemis, vaiku ekskursijos stojo i eile fotografuotis su musu tautieciais:) reikia isivaizduoti Egidijaus ir Tado busena, kada reikejo reprezentuoti visa rytines Europos sienos didziosios valstybes galinguju kasta (krasta):) bet atsilaike, kaip Egidijus minejo, pritruko tik keliu sratinuku autografams…

 

ilga pertrauka, bet pasitengsime uzpildyti visas praleistas skitis, turime rezervu… tikriausiai visi atsimenate Jamada Sensei, moteri, savo energija pranokusia savo septyniasdesimt penkeriu metu bendraamzes. siandien buvome pakviesti i jos namus, sudalyvauti arbatos ceremonijoje. susitikome visi Ikebukuro stotyje ir po valandos buvomes Higashi-Kurume. po trisdesimt minuciu pestute mes jau sveciuose, sia proga namuose susirinko moterys pasidabinusios tradiciniais kimono. punktuliai 11 valanda arbatos ceremonijos pradzia. tikslus ranku judesiai ir arbatos puta pasieke musu skoniu receptorius pirmiausiai per mintis. kiekvienas is musu Tadas, Rasa, Robertas, Sigita, Raimonda, Egidijus isbande si is pirmos paziuros labai paprasta arbatos mena, tiek ragaudami tiek ir gamindami patys, netruko, drebanciu ranku, kandziu patikslinimu ir tvirto laikymo. beje, geriausiai arbatos puodelyje puta isplake Egidijus, kuris buvo taip pat ir geriausiai ivertintas visu susirinkusiu arbatos meistru. laikas praejo labai greitai, bet stebint arbatos ceremonija ir zmogu daranti si procesa pradedi suprasti, kad laikas yra skubantiems zmonems, susikaupusiems prie savo tikslo jis turi kita matavimo skale.

 

Pirmadienis, keiko diena, auksines savaites proga. dvi valandos prabego kaip dvidesimt minuciu. siandien skaiciau, kad senoveje senoliai buvo verzlus ir musiuose slepe savo amziu, nes kovodavo nuo sesiolikos iki sesiasdesimties metu amziaus vyrai, prisiminiau Koreja, ne del amziaus, bet dalyvavome karaliaus rumu sargybos kuopos pasikeitime, vaizdas grazus, atzygiuoja kareiviai lydimi bugnu garsu, sustoja pries pagrindinius vartus, keiciasi vietomis kariai ir stoja saugoti savo senosios tautos istorijos…kuria fiksuoja turistai su fotoaparatais sustodami prie kareiviu salia pasidaryti savo atmintinai foto nuotraukai, kareiviai priprate, bet toki jausma jiems reikejo nugaleti.

 

   

Tokijo miesto tarybos pastatas, sekmadienio vakaras pilnas turistu, visi keliasi i 48 auksta paziureti miesto is paukscio skrydzio. 35 sekundeje lifte uzgula ausis. likusios minutes jusu paciu perziurai…

    

laiko liko siandien ir prabegti lengvai krosa parke netoli Dojo, nera ko stebetis, tokiu velyvu vakaro laiku, astunta valanda sutikti parke zmoniu, vaiksciojanciu, sunis vedziojanciu, sportuojanciu, zaidzianciu lauko tenisa, futbola, krepsinis, vaziuojanciu dviraciais, taip pat ir lauko tualetais su visais sveikais kranais, baltutelemis sienomis, nepaliestomis grafiti ir veikianciu pilnu apsvietimu be jokios sukes, tai nuostabos jau nekelia… bet viena ka as esu kazkada girdejes pries 20 metu, kad japonai tobulina savo grojima puciamaisiais instrumentais parkuose, tuo teko isitikinti. jau ketvirta karta girdziu tamsoje trimita derinant garsa su medziu aplinka ir tamsa…kiek teko susidurti, kad lauke akustika ne tokia kaip koncertu salese, del to labai sunku yra groti, ar reikia stebetis japonais, kurie tobulina savo darba net ir tokiomis salygomis?

tvarkydamas Dojo, isgirdau laiptus, kuriais kazkas lipo, tai buvo ne tas garsas, kai vaiku klegesys maisosi su greitu pakopu iveikimu, tai nepanasu ir i cionykscius zmogaus letus zingsnius, tai daugiau panasejo i trylika valandu skrydzio isvargintas lietuvo kojas, taip, tai Robertas prisijunge prie musu, keli sakiniai, kurie nusake realia situacija musu kraste, pasirasymas sveciu knygoje ir maistas. klydome, kai galvojome, kad pirmoji valanda bus lengvesne, visos dvi valandos buvo viename ritme, tik ne valso…, bet tik ne mums pasiduoti buvo:) dziugu buvo isgirsti lietuviska zodi. rytojaus diena laukia penkiu valandu treniruote, sekmadienis ne isimtis, tiek pat.

   

beziurinedamas fotonuotraukas, prisiminiau aitvarus, tiksliau zmones su aitvarais Kinijoje, papludimyje kur geras vejas ir puikus matomumas giedra diena, zmones kuriu amziu galima nusakyti, nebent pagal turima rite su zilka, rodancia sio zmogaus patirti valdant paprasciausius aitvarus danguje, aukstis i kuri paleidziamas sis vejo palydovas yra nenusakomas, gal 200, 500 gal visas 1000 metru, akis, gaudo tik pacio aitvaro uodega…vieni stovi, kiti turi specialias kedutes, pas visus nuo saules akiniai, kiek imanoma imantresni ir didesnis…jaunimas tai laiko kaip bendravimo forma, tai ju laisvalaikis ir budas bendrauti su …