Kategorija: Sensei Kubo

Antroji diena skirta Birštonui. Kurortinis miestas Lietuvos pietuose, išsidėstęs 39 km į pietus nuo Kauno. Istorijos kronika rašoma nuo viduramžių. Prūsijos kronininkas Vygandas Marburgietis „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ mini, kad maršalas Kunas fon Hatenšteinas 1382 m. žygio į Lietuvą metu kariuomenę padalino į tris dalis – Puniai, Alytui ir Birštonui pulti. XIX a. pradžioje istorijos tyrinėtojas Teodoras Narbutas Karaliaučiaus archyvuose rado apie dvidešimt 1384–1402 m. kryžiuočių žvalgų į Lietuvą aprašymų, kuriuose „sodyba ties sūriu vandeniu“ vadinama Birsten, Birstan; aprašyta ir gerai įtvirtinta medinė pilis ant stataus Nemuno skardžio. Po Žalgirio mūšio, pasibaigus kryžiuočių antpuoliams, Birštonas minimas kaip Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaras.
Valanda praleista su gidu ir Kubo Sensei fotoaparato kortelė jau buvo pilna. Buvo išbandytos „Tulpės“ sanatorijos terapinės gydyklos. „Ar daug japonų važiuoja čia?“, – klausė Sensei?
Kelias atgal į Kauna buvo trumpesnis.
Prisikėlimo bažnyčia mūsų miesto simbolis. Vos įėjus į bažnyčios vidų, akį patraukia neįprastas didžiulis kryžius centrinėje navoje. Kryžius be Nukryžiuotojo – neįprasta Lietuvos bažnyčioms. Prisikėlimo bažnyčia puikia matosi iš visų Kauno miesto pusių kaip ir nuo apžvalgos aikštelės visas miestas kaip ant delno. Dienos planai beveik išnaudoti, laukiame kendo praktikos.

Pirmosios dienos pradžia Kaune praėjo nepaprastai greitai. Pusryčiai, „espresso“ kavos puodelis Laisvės alėjoje – trys valandos kaip viena. „Gerai ir keista, kad čia (Laisvės alėjoje) nėra tokios didelės masės žmonių, įsivaizduoju Itabaši Kiu rajona (Kauno miesto dydžio Tokijo priemiestis), spūstys žmonių, mašinos, traukiniai“, – kalbėjo Sensei Kubo. Na kas skaitote šias eilutes ir esate buvę, vaizdas ir prisiminimai turėtų su atodusiu pasiekti kiekvieno ausis.
Miesto Meras netoliese davė intervių televizijos žurnalistei, „O koks jaunas miesto Meras, tikiuosi, kad jis gerai rūpinasi savo miestelėnais“, – dėstė pastebėjimus Sensei. Iš Laisvės alėjos Egidijaus kvietimu atvykome į Pažaislį. Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje Egidijus patapo gidu, kurio arcitektūrinės žinios nustebino ne tik Sensėjų…Pažaislio vienuolynas – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu. Tai vienas geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių…Diena eina į pabaigą, pats laikas ruoštis kendo praktikai. „Japonai džiaugtusi gyvendami Jūsų šalyje, pas jus nėra tokių parduotuvių tinklų kaip „7 – eleven„, daug žalumos, daug gražių žmonių ir dar daug ko, ko nematote ir nevertinate to ką turite“, – dienos pabaigai pasidalino įspūdžiais Sensėjus. Ažuolynas, renkamės šiandien anksčiau nei visada. Sensei kiekvieno atsimena vardą…

Lėktuvas iš Kopenhageno nusileido tiksliai, nustatytu laiku. Kubo Sensei jau trečią kartą mūsų krašte, kaip visada gerai nusiteikęs. Įspūdžiai iš paskutinio egzamino, paskutinės kelionės ir straipsnis žurnale „The Wall Street Juornal Asia“. „Didelis skirtumas tarp Lietuvos ir Tokijo, kol gryžome, sutikome vos vieną kitą automobilį, žmonių gatvėse nėra, aplinkui tylu ir gražu, galiu matyti žvaigždes danguje, rytojaus dieną gražus oras tikriausiai nusimato“, – dėste Sensei Kubo atvykęs į Kauną. Liko suskaičiuotos valandos iki pirmosiosios kendo praktikos. Suplanuota kiekviena valanda dienoje, susitikimai Vilniuje ir Kaune, kiekvienas vakaras skirtas kendo praktikai, penktadienis vaikų egzaminų diena, sekmadienis pirmojo kjų kvalifikacijos diena. Laisvalaikiui likęs laikas. Jau planuose liepa, rugpjūtis, spalis ir lapkritis…Du tūkstančiai vienuoliktieji metai.

Kiekvieno atvykusio Japonijos piliečio į  mūsų kraštą pareiga aplankyti ambasadoriaus Sugiharos namus. Sensei ne išimtis, apžiūrėjęs parodą, darbo kabinetą panoro užfiksuoti akimirką prie darbo stalo.

Čia ne gegužės pirmosios paradas, kuriame Sensei laiko raudoną vėliavą. Čia Seule belaukdami Olimpinės ugnies nepraleidome progos palaikyti ir Kinijos vėliavą rankose. Sensei mėgsta ir pajuokauti…Tikriausiai daugelis prisimena ir Sensei šratinukus, kurie su silpna įtampos srove, kaip ir kompiuterio pelė, su panašios įtampos spustelėjimais… Savaitė praleista Jantai (pietinė Kinijos dalis) pas Kių San paliko tikrai gerų įspūdžių apie šios šalies žmones. Dėl to ir kalba su studentais Seule vystėsi teisinga linkme…

Sensei Kubo ir fotografas. Ankstyvoje jaunystėje Sensei buvo Amerikoje, jis keliavo žymiuoju ’66’ keliu, aplankė Europą, Azija ir visur fiksuodavo savo įspūdžius. Taip pat įdomi ir fotoaparatų kolekcija Tokijuje. Kiekvienoje kelionėje Sensei nesiskiria su savo fotoaparatu. Gryžęs į namus, surengia didžiąją nuotraukų peržiūrą kartu su visais Kyumeikan nariais.

Pratesiant medaus temą, Sensei mėgsta bičių produktus. Būdamas mūsų krašte aukštai įvertino ir lietuvišką skonį, nepatikėjo, kad gali būti ir toks medaus skonis. Beje, teko paragauti ir japoniško medaus. Skonis pakankamai … įdomus kaip ir kiekvienos dėžutės įpakavimas.