Peržiūrėjus iki galo šį vaizdo įrašą prireikė laiko pagalvoti ir apie mūsų krašto moksleivius. Didelis pasirinkimas kovos menų ir kovinio sporto šakų daro natūralią atranką. Išskirčiau pagrindinius momentus, pagal ką vyksta atranka į kovos menų užsiėmimus: treniruotėse įgytų teorinių ir praktinių savybių panaudojimas gyvenimiškose situacijose, užsiėmimų vieta, trenerių kvalifikacija, tėvų palaikymas vaiko pasirinkime, kartu sportuojančių vaikų tėvų socialinė padėtis, galimybės dalyvauti varžybose, tęstinumas ir ateitis pasirinkus vieną iš kovos menų rūšių. Čia didmiesčiams skirti pavyzdžiai, su mažesnių miestelių ir kaimų situacija yra dar prasčiau ir net labai. Trenerių trūkumas, inventoriaus nebuvimas, atstumai iki treniruočių vietos ir mažėjantis vaikų skaičius kaimo vietovėse ir ne tik.
Ką galima padaryti.
Pasinaudoti Japonijos patirtimi. Pradinėse mokyklose vaikai turi pasirinkti vieną iš kovos menų rūšių, tai gali būti kendo, dziudo, aikido, karate. Užsiėmimai atstoja fizinio lavinimo pamokas. Tęstinumas lankytinos kovos menų rūšies yra iki pat studijų pasirinktame universitete. Tai viena iš sistemų kurias galima pritaikyti mūsų krašte. Lietuvoje yra išeiti padaryti tai per pradinių ir vidurinių mokyklų neformalaus ugdymo programas. Bet čia galime susidurti su kita kliūtimi, trenerių trūkumu. Tai galima išspręsti per kovos menų ar kovinio sporto federacijas, asociacijas, sąjungas. Kiekviena iš minėtų juridinių organizacijų turi būti suinteresuota plėtra, ugdyti savo šakos trenerius. Organizacijoms į pagalbą gali ateiti ir Lietuvos sporto universitetas, kuris visapusiškai ruošia trenerius kas yra vienas iš pagrindinių kriterijų pradedant mokinti kitus. Taip pat galime prisiminti ir buvusį karinį parengimą švietimo sistemoje kurį pakeitė baziniai kariniai mokymai. Liko niša kovos menams užimti tinkamą vietą švietimo sistemoje.
Kam to reikia?
1889 metais Japonijoje valdžia inicijavo tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti privalumus ir trūkumus kendžiutsu (šių laikų kendo) ir džiudžitsu (š. l. tai džiudo ir džiudžitsu). 1894 m. buvo pateiktos švietimo ministerijai išvados.
Teigiami atsiliepimai:
1. Prisideda prie vaikų augimo.
2. Gerina fizinę ištvermę.
3. Didina entuziazmą bei psichinę sveikatą.
4. Skatina būti drąsiu ir išbraukt bailų elgesį.
5. Savigynos pagrindai pavojaus gyvybei metu.
Neigiami atsiliepimai:
1. Tai gali neigiamai paveikti vaiko organizmą brendimo laikotarpiu.
2. Mokymo metu gali kilti traumos.
3. Sunku nustatyti tinkamą mokymo lygį vaikams atsisžvelgiant į jų fizinį pasiruošimą.
4. Vaikai gali lengvai pasiduoti smurtavimo nuotaikai.
5. Studentai iš didelio noro laimėti, gali pasiduoti nuotaikai: pergalė bet kokia kaina.
6. Vaikai paveikti netinkamos nuotaikos gali kovoti bet kaip.
7. Vienam mokytojui sunku prižiūrėti daug studentų vienu metu.
8. Reikalingos salės.
9. Džiudžitsu praktikai reikia tik treniruočių drabužių, kendžiutsu reikia daugiau inventoriaus, kuris yra brangus ir sunku išklaikyti higieną.
Ištrauka iš Dzigoro Kano darbo. Kodokanos dziudo institutas. Naudota informacija iš George’as McCall
Tokios mintys buvo prieš 120 metų. Šiais laikais daug kas pasikeitė ir šiam laikmečiui kai kurie punktai turėtų pakeisti vietą. Bet mintis išlieka ta pati. Kovos menai iš žmogaus daro žmogų.
Sektinas pavyzdys yra Japonijos kendo federacijos, kuri 1975 metais patvirtino kendo tikslus:
Kendo yra žmogiškojo charakterio ugdymas per kardo valdymo principus.
Kendo praktikos tikslai –
Siekti kūno ir dvasios vienybės,
Lavinti stiprią ir valingą asmenybę,
Teisingų ir atkaklių užsiėmimų dėka
Siekti tobulėjimo kendo mene.
Gerbti žmogiškąjį orumą ir garbę,
Mokytis atviro bendravimo su kitais žmonėmis
Ir visą gyvenimą lavinti save.
To siekiantis žmogus sugebės:
Mylėti savo šalį ir visuomenę,
Vystyti kultūrą
Bei prisidėti prie taikos
Ir visų tautų klestėjimo.
Kokia ateitis?
Pasidalinsiu mūsų patirtimi. Kyumeikan mokykla kartu su Kauno Panemunės ir Vėtrungės pradinėmis mokyklomis antrus metus iš eilės vykdo projektą kuriame vieną fizinio pamoką keičiame kendo užsiėmimais. Ši idėja gyva ir ji nuosekliai vystoma. Nuo šių metų kendo kovos menai Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokykloje. Dar trys metai ir tikiuosi, kad turėsime komandas, kurios varžysis Lietuvos moksleivių kendo čempionate. Ričardas Žilaitis.
