Kategorija: Vaikai

Praėjo trys dienos po vaikų kendo katų varžybų. Šeštadienį vaikai vėl toliau gludino kiekvieną kirtį. Tokie susikaupę praktikos metu ir tokie vaikiški persirengimo kambariuose. Na o sekmadienį kiekvienas tikriausiai buvo užsiėmęs savo reikalais.
Įdomu buvo stebėti vaikų charakterius kendo katų demonstravimo metu. Kokie jie bebūtų skirtingi įvairiomis aplinkybėmis, bet su kardu rankose jie tokie, kokius mes matome praktikos metu. Džiugu, kad tėvai pamatė juos tokius. Tikiu, kad jie pamatė ir dalį savęs – kai tokiais norėjo būti.
Šiose varžybose pelnytai nugalėjo Kristupas Kazakevičius, savo susikaupimu ir gabumais pralenkęs daugelį. Šaunuolis. Paskutiniuose kirčiuose jam padėjo Algirdas, kuris, būdamas tik aštuonerių metų, savo laikysena ir kovos dvasia buvo taip arti tikslo. Reiktų paminėti visus vaikus, kurie dalyvavo, nes kiekvienas iš jų yra asmenybė su savo principais ir požiūriu. Taip, požiūriu į viską, nes jie jau nebe vaikai….
Norime padėkoti žmonėms, kurie prisidėjo prie šio renginio:
– kapitonui Mariui Zapaliui, Kauno karininkų ramovės viršininkui už galimybę organizuoti vaikų čempionatą istorinėje Kauno vietoje,
– Gintarui, ramovės meno vadovui už pagalbą organizuojant renginį,
– visam ramovės persolanui, kuris prisidėjo prie renginio.
Taip pat dėkojame:
– Vaidui Rimkui, „Galvosukio pasaulio“ vadovui- už įsteigtus žaidimus mūsų nugalėtojams,
– Inesai Daujotienei, kelionių agentūros „Aš keliauju“ vadovei,- už įsimintinas dovanėles,
– Giedriui Blockiui- už „Musės pusės“ įsteigtus prizus,
– Mindaugui Armonavičiui ir Algimantui Stankevičiui iš „Fotopro“- už dovanas, taip pat už
įsimintinas fotografijas renginio metu.
– Linai Dudaitei ir Neilui Montvilui už pagalbą dizaino ir maketavimo darbuose.
Esame dėkingi Gijai Amkolandzei, Vilniaus kendo centro vadovui, kuris atsiliepė į mūsų kvietimą ir atvyko ne tik kaip garbės svečias, bet ir kaip komisijos narys; mūsų Daivai- už tikslius vertinimo balus, taip pat Evaldui Kauliniui- už renginio pravedimą, Kęstučiui Čepui- už pagalbą prieš ir po renginio. Ir visiems, kurie buvo už ir prieš šį renginį. Nuotraukas galite rasti čia. Ričardas Žilaitis

Manau, penktadienio vakaras daugumai tėvelių tapo tikra švente. Ir visai nesvarbu, kad tų svečių iš įvairių institucijų ar organizacijų nesimatė (ko ir nereikėjo labai tikėtis penktadienio vakarą), atėjo tie, kam buvo įdomu.
O mes turėjome progą pamatyti savo vaikus kitokius- kokie jie? Vienokie gali būti mokykloje, kitokie namuose, ir čia- darydami tai, kas jiems svarbu ir patinka, išsilaisvinę nuo pareigų, bet pakankamai atsakingi už tai, ką daro, susikaupę ir įsiklausę, tiesūs ir stiprūs, palaikomi neabejotino trenerių autoriteto ir meilės. Galėjome pamatyti vaikus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų- drąsūs ar nelabai, pilni ryžto ar tiesiog labai stengiasi, stiprūs dvasia ar fiziškai- ir priimdami juos su visais privalumais ir trūkumais džiaugtis, džiaugtis, džiaugtis jais.
Tokie renginiai vaikams yra gera mokykla, kur jie gali įsiklausyti į save ir įvertinti, kur iš tikrųjų jie šiuo metu yra ir kiek gali, kartu ir pamatyti siekiamybę.
Atsiprašau, bet akmenėlis į tėvelių daržą: belaukdama varžybų pradžios girdėjau ne vieną sakant, kad nežino, kas čia bus- tai ir vėl priminimas mums, kiek randame laiko savo vaikams ir kiek svarbu mums tai, kuo jie gyvena.
Begalinė padėka ir pagarba treneriams – tik įsivaizduoti galima, kiek organizacinių pastangų ir nuoširdaus rūpesčio įdėta ruošiant tokį renginį, kuriame nebuvo pamirštų ir neįvertintų. Iš visos širdies nuoširdus atsiprašymas dėl to, kad pamiršome pasveikinti juos – tokius svarbius mūsų vaikų ir kartu mūsų gyvenime. Mato mama, Valerija Lietuvnikienė.