Kategorija: Vakarai – rytai

Antroji diena prasidėjo gana anksti. Šešios penkiolika, žadintuvas suskambo kartu su Petro žadintuvu. Dušas, lenkiška arbata, miško uogų kvapas dar laikosi vos tik atidarius dėžutę. Tepamas ypatingo skonio sviestas ant šviežios bandelės… ir laikas eiti į autobusą. Jei įsivaizduotumėte lenką su dideliais į viršų užriestais ūsų galiukais, tai jis pasitinka mus prie autobuso. Vitalijus ieško savo fotoaparato, kažkur paliko, Gija su lenku dalinasi vakar vakaro įspūdžiais, Markas kaip visada klausosi savo muzikos. Gyvenimas teka. Patirties kupinas lenkas mus atveža su savo autobusu prie turnyro vietos. Sporto halė savo išore primena norvegų namukus su žole ant stogo. Dailios konstrukcijos susipina su natūralia žaluma. Sėdimų žiūrovų vietų yra virš keturių tūkstančių, nors atrodo daugiau.

Bet ne apie skaičius susėdote skaityti. Nuo aštuntos valandos šinai patikrinimas, trumpas apšilimas, turnyro atidarymas ir kovos.
Visi dalyviai buvo suskirstyti į du kovos laukus. Lietuviai dalyvavo skirtingose aikštelėse, dėl to šiai minutei negalime pasakyti kaip ir kas kovojo, laukiame tikslios informacijos iš organizatorių, po kurios turėsime didesnes galimybės pasidalinti laimėjimais ir pralaimėjimais.
Petras į aikštelę buvo pakviestas trečiąjai kovai, priešininkui neatvykus, Petrui skiriama pergalė. Na tai laimėjimu tikrai nepavadinsi. Sekantis išėjimas į kovą su lenku Lech Viktor Piotrovski. Kaip pats Petras pasakė, kad likimo momentas Petras – Piotrovski. Kova prasidėjo įtemptai, lenkas per pirmąją minutę sugebėjo pataikyti kirtį į ranką ir ties tuo sustojo. Laikas ėjo, nei Petras, nei jo priešininkas nesugebėjo pelnyti tikslių veiksmų ir laikas baigėsi lenko naudai. Kaip Gija sakė, Lechas Lenkijos Kendo rinktinės narys. Na bet tikriausiai buvo jaudulys, kurio nesugebėjo įveikti ir rinktinės narys…Beje yra filmuota medžiaga, kai kurių kovų, sutvarkysime ir įdėsime peržiūrai.

Šalia aikštelėje tuo pat metu kovojo Markas, kiek Gija sakė, abi kovas pralaimėjo prieš stiprius priešininkus. Jam susitikimai aikštelėse jau baigėsi. Toliau sekė Gijos pasirodymas, laikas į laiką. Vienas kirtis lėme ir pergalė buvo lenko pusėje. Toliau viena po kitos kovų sekė susitikimai aikštelėse. Petrui su Marku įspūdį paliko lenkaitė Vial iš Olštino Kendo klubo, kuri techniškai laimėjo savo pirmąją kovą ir toliau kovojo su stipriu vidumi. Per apdovanijmų ceremoniją Vial buvo suteikas specialus apdovanojimas už parodytą charakterį!
Antroje kovoje Petras susitiko su lenku, kuris labai primenė mūsų Aldeviną, kas pažystą jį tai turėtų suprasti kodėl. Tik pavardė buvo Kanabrodzki. Petras taip pat turėjo pripažinti teisėjų sprendimą lenko naudai.
Gija savo antroje kovoje prieš Kryštofą Bržeską darydamas tiesų kirtį traumavosi ranką, tuo pasinaudojęs lenkas pergalę išplėšė keliais kirčiais į galvą.
Kaip kitiems lietuviams ėjosi tikrai parašysime kaip tik turėsime informaciją. Gal Darius pakeliui į namus jau ir kuria tekstą, kurį savo meistro ranka surašys geriau nei pateikiame mes čia.
Beje atrodo, kad Lietuvoje nusimato atšilimas. Lietuvos Kendo asociacija po signalo iš Briuselio, Europos Kendo federacijos, pradėjo dialogą su Lietuvos Kendo federaciją, kuris gali baigtis bendru darbu. Lenkijos Kendo prezidentas Vlodzimierz Malecki, Darius Sutkus ir Gija Amkoladzė ieškojo bendrų taškų bendradarbiavimo pradžiai. Na kaip viskas vystysis, geriausiai paklausti pas juos pačius, o mums beliks tik stebėti.

2010 metų Baltic Cup turnyro nugalėtoju tapo Jan Ulmer, vokietis kuris 2003 ir 2007 metais jau buvo tapęs šio turnyro nugalėtoju. Kaip Petras pasakojo, pietų metų, mergaitė įbėgo į valgyklą ir garsiai šaukia…Ulmer, tau kovoti. Didelis vokietis, ramiai gužtelėjo pečiais, paliko nebaigtą kepsnį ir neskubėdamas išėjo į salę. Ten jis nugalėjo lenką ir vėl tikriausiai gryžo atgal pabaigti to ką pradėjo.
Po finalinės kovos, vaikai parodė fechtavimo pagrindus, iš Gdynės Floretės klubo. Po kurio komandinis Kendo turnyras Lenkija prieš Europą. Neprisiminsiu iš karto kas buvo lenkų pusėje, Europos badysime pasakyti iš karto: Ukrainą atstovavo Konstantin Stryženko, Rusiją Vitalijus Pruksas, suomius…., vokiečius Veis, na o lietuvius nepalenkiamas Mindaugas Sakalauskas, kuris vienas iš komandos pelnė pergalės tašką kovoje prieš lenkaitę Vial. Šiandien Lenkijos rinktinė kovoje prieš Europos rinktinę šventė pergalę 4:1.
Turnyras pasibaigė geros valios kovomis. Vėl autobusas kartu su vairuotoju kuris mums lieka tikruoju lenku, dideliais baltais ūsais riestais į viršų, skuba mus vešti namo surinkdamas pakeliui ne vieną bortą ir 98 % dalyvių gyvena būsimo vakarėlio nuotaikomis. Diena eina į pabaigą. Daugiau nuotraukų rasite paspaudus ant pačios nuotraukos. Šioje kelionėje didesnis dėmesys video medžiagai, Dovilas suteikė galimybes išbandyti “Sony” HDD. Taigi, iki rytojaus dienos.

Septynių valandų kelias, naktiniais Lenkijos keliais ir rytas prie Baltijos jūros kranto. Pakylame laiptukais į kalną ir esame jūreivininkystės studentų bendrabutyje. Švaru, tvarkinga ir bendrabučiu jau nevadiname. Gdynėje gyvena apie du šimtai tūkstančių gyventojų. Kaip Gija sako, ar gali ši šalis ko nors neturėti? Nebet tik maksimos. Bet radome ir analogą. Pasivaikščioje po didžiojo prekybos centro bėgimo takeliais ir tolesnė kryptis buvo – Olimpinis miestelis. Ramu čia, Petras sako, kad jei žmonių paklaustume Lietuvoje, kodėl jie skuba? Lenkas tikriausiai turėtų atsakymą, na mūsų kraštietis turėtų pagalvoti?… Šeštą valandą vakaro registracija, apšilimas, kirčiai, laisvos kovos su atvykusiais Europos Kendo meistrais, vakarienė ir laikas poilsiui. Į dienos pabaigą atvyko lietuvių pastiprinimas. Džiugu buvo matyti Mindaugą Sakalauską, kuris susidarė sąlygas atvykti iš Anglijos. Taip pat salėje galima buvo pamatyti Darių Sutkų, Edgarą Indrą, Mykolą Maciulevičių (kaip Karolis paminėjo, taisomės, Trijėga KenYuKai kendo klubo narys, nors apie Mykolą ne vieną kartą rašemė iš kur ir kas jis, bet….), Viktorija Plaksijenko. Kitų tautiečių vardus ir pavardes būtinai parašysime, kaip tik sužinosime. Kagi, antroji diena jau pasiekė ir mus.

Ketvirtadienio naktį pajėgiausi Rytų kovos meno – Kendo – atstovai išvyksta į Baltijos šalių turnyrą „Balti Cup“. Vienuoliktus metus iš eilės Lenkijos Kendo federacija organizuoja turnyrą, skitą japonų Kendo meistrui Kozo Andai, sustiprinusiam šio kovos meno pamatus kaimyninėje valstybėje.
Šiais metas ketinimą dalyvauti „Baltic Cup“ turnyre pareiškė kovotojai iš Suomijos, Vokietijos, Lietuvos, Rusijos, Ukrainos ir Lenkijos. Apie 150 dalyvių kovos dėl turnyro nugalėtojo vardo. Savo jėgų išbandyti į Lenkiją atvyksta stipriausi varžovai, turintys didelę kendo praktikos patirtį.
Lietuva šiame turnyre dalyvauja nuo 2006 metų. Geriausius rezultatus turnyre yra parodę mūsų kraštiečiai Mykolas Maciulevičius, Gija Amkoladzė. Abu kovotojai buvo pasiekę turnyro aštunfinalius, tačiau įveikti kitų varžovų tuomet nepavyko.
Šiais metais turnyre dalyvaus Gija Amkoladze, Markas Bogdanovas atstovaujantys Vilniaus Kendo centrą, ir Petras Kazlauskas – Kyumeikan Kendo mokyklą.
„Kario instinkto vedini vykstame išbandyti save, pritaikyti žinias ir kartu atstovauti Lietuvą”, – kalbėjo Petras Kazlauskas. “Po įtemptos vadybininko darbo dienos, sėdu į automobilį ir skubu į Kendo praktiką. Pusantros valandos užsiėmimų ir taip kiekvieną dieną. Namuose jau sako, kad netrukus iškeldins iš jų”, – juokiasi vaikinas. Anot jo, šis Kendo turnyras taps tikru išbandymu. “Nepaprastai sudėtinga yra išlaikyti formą tiek darbe, tiek kendo praktikoje, bet kas mūsų nenužudo tas padaro mus stipriais”, – kalbėdamas šypsosi Petras.
„Baltic Cup“ turnyrai Lenkijoje pradėti rengti prieš vienuoliką metų. Pirmajame, kuris vyko 2000 metais, geriausiu kovotoju pripažintas japonas Hiroši Sasada.