Kategorija: Vasaros stovykla 2009

Trečioji stovyklos diena prasidėjo nuo trijų šimtų suburi. Vieniems juokas, kitiems jau darosi linksma. Pusryčiai, kambarių tvarka, pramankšta, bėgimo testai. Priešpiečiai, visa tai jau tapo įprasta…tik neįprasta buvo tai, kad šiandien buvo išrinktos tvarkingiausios lovos, koks buvo daugeliui nusivylimas, kad ne jie, o Džiugas, Gabrielė, Algirdas ir Aleksas gavo saldžiuosius prizus. Penkiolika minučių pasiruošimas ir startas į dienos žygį. Iš pirmos pažiūros klaidinantys miško takai, net ir proskynos iškirstų medžių buvo kai kam visai nemotais. Bet nueitas kelias iki šernų gaudyklų buvo daugeliui išbandymas. Gryžimas namo, kas gali būti geriau? Trumpam ištiestos kojos ir gera žinia, visi einame maudytis.
Pietūs, ramybės laikas kuris pagaliau baigėsi. Varome į estafetes kurias sugalvojo Rolandas ir Amandas. Atsilenkimų klube nauji nariai: Aleksas ir Rolandas. Pavakariai, po kurių geri pristatymai šernų gaudyklių. Gervių lankstymas ir Kendo praktika. Nauji kirčiai, naujos žinios. Laikas eina greitai, labai greitai. Kvadrato ir futbolo varžybos, jau ir vakarienė. Po kurios Olimpiada Viltės organizuota ir svečiuose, ponia Indrė, kuri savo dainų su gitara autorė. Laikas prie laužo dar greičiau praėjo. Laikas miegoti, labanaktis. Laukiame rytojaus, nes diena bus dar įdomesnė!

Eina trečioji diena, kaip baigėsi vaikų kendo stovykla, mums atrodo tai ištisa amžinybė. Pasigendame vaikų šurmulio…Bet prieš skaitydami toliau, įsijunkite šio vaizdo įrašo garsą, tai rytas, kada paukščiai pradėda dieną stovykloje, kur gyveno Jūsų vaikai. Dėkojame.
Pirmiausiai, norime padėkoti kiekvienam iš vaiko tėvų, kurie pasitikėjo ir išleido savo vaikus į kendo stovyklą. Daugeliui vaikų tai buvo pirmoji kelionė ne tik nuo savo namų durų, bet ir nuo pačių artimiausių savo žmonių mamos ir tėtės. Tai buvo išbandymų valandos ne tik vaikams, bet ir Jų tėveliams – egzaminus išlaikė tiek vieni, tiek kiti. Su tėvelių pagalba, mes įgyvendimone idėją, leisti vaikams būti tokiais, kokiais jie norėjo būti. Ir tikimės, kad gryžę namo, jie jau parodė ką sužinojo ir suprato šioje stovykloje.
Neslėpsime, buvo sunkių akimirkų, kada reikėjo labiausiai mamos, kada taip sunku buvo keltis, apsirengti ir pasikloti lovą, kada neįpratusias kojas rytinė rasa vertė plačiau atmerkti akis, kada valgis buvo kitoks nei mamos padarytas maistas, kada diena buvo suskirstyta griežtai pagal grafiką ir turėjo savo taisykles, nei tas kurias vaikas turėjo susikūręs pats. Kada dvi treniruotės dienoje pakviesdavo pietų miegui ir jam sunku būdavo atsispirti, kada atėjus vakarui, reikėjo nešti visos dienos sukauptą bagaža ir tada dažniausiai akis užpildavo miego smėlis nakties dykumoje taip greit, kad nespėdavai jų sumerkti kai rytinis kvieslys, surinkdavo visus naujos dienos iššūkiams.
Neslėpsime, kad mes mokėme vaikus, bet ir jie mokė mus. Kęstutis: labai nustebino vaikų užsispyrimas ir noras išbūti iki galo, užsispyrimas didesnis už tingėjimą ir nuovargį. Stebino pasiryžimas ir susikaupimas siekti užsibrėžto tikslo. Mums suaugusiems, reikia nepamiršti ir neužmigti ant didelių laurų, nes vaikai auga ir stiprėja daug greičiau už mus.
Algirdas: vaikų ištvermė stebino daugiausiai, kaip ir entuziazmas, kurio negalėjo sustabdyti nei paprastas lietus, nei liūtis, nei skruzdės ar uodai. Patys mažiausieji Amandas, Algirdas, Eigirdas ir Audrutė, mūsų komandos sielos, jie parodė, kokie atviri ir paprasti mes turėtume būti.
Norime padėkoti sodybos šeimininkei p. Birutei, kuri savo tolerancija, mums padėjo visame kame. Ypatingai dėkingi Raimondai, Egidijui ir Ingai, Daivai ir Vilmai, Kęstučiui ir Algirdui, taip pat ir visiems kitiems, kurie tiesiogiai ir nelabai prisidėjo prie šios vaikų kendo stovyklos.
Bet ši stovykla turi tęsinį, kurį mes keliame į Kauno miestą. Mes einame toliau ir nuo šios savaitės, startuojame su Vaikų dienos lavinimo studija, bet apie ją jau sekančioje naujienoje.
Tai su didžiausia pagarba Jums visiems. Kendo Kyumeikan.