Kategorija: Vasaros stovykla 2010

Diena prasidėjo nuo 900 suburių. Gal iki vieno tūkstančio? Pusryčiai, bet ne, dar lovų tikrinimas, treneris priekabus. Pagaliau pusryčiai ir atgal į lovas? Ne, kambarių plovimas. Po to treniruotė, pramankšta ir bėgimo testas. Kai kurie pagerino savo rezultatus bėgime. Patys greičiausi: Kristupas, Algirdas, Aleksas, Ieva ir Raimonda. Doloresa ir Rėjus pagerino savo asmeninius rekordus. Vėliau priešpiečiai, žaidimai, žvejyba ir kimono. Raimonda aprengė visas mergaites japonišku kimono, daug papasakojo apie tai, na o Ugnė ir Džiugas kaip visada darė fotosesijas. Atėjo pietų metas, kaip ir ramybės laikas. Mažai kas jau norėjo miegoti, bet kai pagaliukais paskelbėme rinkimosi laiką ant pakylos, visi iš lėto pajudėjome iš savo lovų. Žaidimai. Sulaukėme ir lankų meistrų Ringos ir Lauros. Pirmieji šuviai, pirmieji pataikymai ir nepatakymai. Lietus paskatino pereiti į uždaras patalpas, kur prasidėjo šaudymo iš lanko varžybos. Lietus stiprėjo kaip ir dažnėjo žaibai su griaustiniu. Šalia vienas taip kalė, kad privertė ne vieną pritūpti, šaką nukirsdinti ir mašinų siganlizacijos sujungti. Pagaliau ir tėvai jau atvyko. Ilgai laukti, visas devynias dienas, be telefono, be sms, be, be, ir be…Baigėsi turnyras, turime ir nugalėtojus: Justą ir Kristupą. Susirinko visi tėvai, einame vakarieniauti. Dabar tėvai su vaikais ir Justo išvirta magiška košė. Pirtis, atsisveikinimai, kelionė atgal į namus, bet kažkas lieka dar ir sekančiai dienai, einame žiūrėti kas. Priešpaskutinės dienos metraštininkai: Gabrielė, Doloresa, Matas, Povilas, Džiugas, Gabrielė, Amandas. Užeikite ant šios nuotraukos, pateksite į Ugnės ir Džiugo foto pasaulį.

Anksti rytą stovyklautojus pašaukė lazdelių skambesys, šiandien jau 8 šimtai suburių, nei daug, nei mažai. Po pusryčių buvo pramankšta. Po pramankštos važiavome į žygį. Atvykę į Minčios kaimą aplankėme garsųjį Minčios malūną, kuriame per 1863 m. sukilimą sukilėliai gaminosi ginklus, aplankėme čekų mokslininko atrastą septynkamienę liepa, sukilėlių kapus. Ant ežero kranto suvalgėme priešpiečius, gryžus stovyklon, laukė skanūs pietūs. Po pietų, ramybės laikas, po to žaidimai, o vėliau pavakariai kurie praėjo labai greitai. Didžiojoje salėje piešėme didįjį paveikslą ir mokėmės savigynos, taip pat vyko japoniškų jieroglifų atsiskaitymas. Vakarienė ir laikas leidžiamas linksmai skambant rokenrolui, valgėme šakotį. Taip praėjo aštunta diena. Metraštininkas Laurynas.

Baigėsi diena, diena atnešusi vėl naujų išbandymų, minčių, jausmų, žinių, patyrimų. Diena, kuri buvo graži savo džiugesiu, klegesiu, liūdesiu, kaitria saule ir šiltu lietumi, atsisveikinimais, laukimu ir sutikimais…
Sekmadienis – pasilepinom ir pamiegojom ilgiau. Tiesa sakant, galėjom dar ilgiau, bet, jau tapęs įprastu, stovyklos ritmas daro savo. 8 00 val.- visi gyvi savo valia ir noru. Šiandien laukė 700 suburi. Mistinis žodis visiems, kurie nežino kas tai yra. Bet dar mistiškesnės vaikų jėgos. Tie, kurie jau žino šio paslaptingo veiksmo skonį, 700 tikrai jau daug ką pasako. Po 400 jau gali daryti ir daugiau, barjeras perkoptas… Kai šaukiam men, krinta berželių lapai nuo garso, o gretimos sodybos virėja išeina su puodeliu kavos. Matyt, mes kasryt ją pažadinam.
Pusryčiai, maudynės, išlydim mūsų draugus į Kėdainius pristatyti Kendo, atsisveikinam su Vilte ir mažąja Barbora. Mums labai jų truks: mums visiems jų abiejų. Jau laukia mūsų Laimonas, pasiruošęs papasakoti apie gerą ir blogą reklamą; komercinę ir socialinę; televizijos ir spaudos ir pan…Išpūtę ausis ir akis klausėmės visi. Net mūsų virtuvės šefas Justas ir geroji Irena atidėjo savo darbus. Pirmoji užduotis: trys komandos, trys daržovės kiekvienai po vieną. Sukurti pristatymą – reklamą. Vaikų raginti nereikėjo. Užduotis priimta labai entuziastingai. Dar viena užduotis-sukurti sausų pusryčių pakelio prekinę išvaizdą ir pristatyti. Dirbom, piešėm, rašėm, galvojom, kūrėm, pristatinėjom, įtikinėjom.
Pietūs, poilsis, lietus ir šiokia tokia atgaiva lauke. Robertas su Sigita, mūsų svečiai ir geri draugai parvežė iš Graikijos žaidimą – bokštas. Išmokė žaisti: statėm, gaudėm, išmušinėjom su kamuoliu, gynėm, laimėjom ir pralaimėjom , bet niekas neliūdėjom.
Atėjo treniruotės metas. Šiandien kata pradžiamokslis naujokams ir Roberto pamokos pažengusiesiems. Vėl metas susikaupti, sukoncentruoti dėmesį į tai, dėl ko mes visi čia, šitoje stovykloje esame.
Grįžo mūsų draugai su treneriu Ričardu, išsivažinėjo visi svečiai ir į stovyklą vėl sugrįžta įprastas ritmas, vakaro ramybė, kurią drumsčia tik tolumoje vėl besimaudančių vaikų balsai.
Vakarienė, ramus vakarinis pasisėdėjimas visiems kartu su žaidimais ir – labos nakties.
Per šias dienas, manyčiau, visi šiek tiek pavargom emociškai. Daug kas vyko, įvyko, daug bendravom su naujais žmonėmis, daug informacijos. Visi praturtėjom, susikrovėm dar didesnį žinių ir patirčių bagažą. Bet, kad ir kaip būtų pavargę vaikai, pastebėkite – jų akys visada spindi…
Nuoširdžiai dėkojame draugui ir kolegai Robertui už pagalbą, Sigitai už palaikymą, Laimonui už tai, kad išmokė skirti tikra nuo netikro, gera nuo blogo vaizdo ekrane ar popieriuje. Jokūbui ir Laimai už laiką praleistą kartu. Bet labiausia ačiū už tai, kad jie tiesiog atvažiavo.

Rytas, šeši šimtai suburi, pusryčiai, pramankšta ir keturi specialūs pratimai, priešpiečiai ir filmo „Dievų miškas“ peržiūra. Jaukioje kino salėje, kur galima ne tik gulėti bet ir sėdėti vaikai žiūrėjo filmą, kurio pagrindinis herojus jau buvo pakeliui pas mūsų vaikus. Pietūs ir ramybės laikas, kuris šį kartą kažko labai jau ilgai tęsėsi. Bet kaip ir viskas praeina, praėjo ir šis laikas. Visi susiruošėme maudytis, laikas ir oras buvo palankus mums. Bet ir šis laikas praėjo ir visi susiruošemė valgyti Justo paruoštus pavakarius. Neilgai trukus sulaukėme ir svečio – Valentino Masalskio, žmogaus kurį vaikai matė prieš geras keturias valandas ekrane. Trumpai atsipūtęs ir susipažinęs su vaikais, mes pakvietėme aktorių į mūsų kino salę laiką praleisti kartu. Balys Sruoga, kas yra kultūra? Grybų karas, šešiolikta divizija, Kaliningrado bombardavimas ir dar daug dalykų, kurių sužinojo vaikai iš šio neeilinio žmogaus. Atėjo laikas Kendo praktikai, laikas vakarienei ir laikas žaidimams. Džiugas su Poviu tuo metu iškūreno pirtį, atsisveikinę su Valentinu Masalskiu, vaikai nuskubėjo maudytis, čia laikas kažkaip stebūklingai praėjo ir šios dienos seniūnas Simonas visus pradėjo raginti užimti savo poilsio vietas. Oi kaip nesinorėjo, oi…Bt rytojaus dienos rytas bus neeilinis, atrinks vaikus kurie vyks į Kėdainius pristatyti Kendo. Naktis turi praeiti taip pat greitai…

Rytą pradėjome jau su penkiais šimtais suburi. Vėliau laukė stebuklingi sausi pusryčiai su jogurtu ir kepti sumuštiniai su sūriu. Pramankšta prasidėjo bėgimu, vėliau pratimai ir dar vėliau maudynės! Priešpiečiai po vandens pramogų ir vėliau sekė didieji mokslai. Kęstučio gamtos egzaminas ir japonų kalbos pamokėles. Laurynas gavo Kęstučio pagyrimus už puikius rezulatus. Pietūs dėdės Justo ir tetos Irenos buvo dideli ir skanūs. Bananai, žirnių sriuba ir plovas. Pavalgius veikla pasirinktinai taip pat pritūpimai arba poilsis. Pailsėjus arba ne – vėl galimybė rintis arba tinklinis arba arba kas nors. Tuomet, visi nusiprausę ir pasiruošę dalyvavome arbatos gėrimo ceremonijoje skirtoje paminėti Hirosimos ir Nagasakio miesto naikinimo 65 metinėms. Vėliau lauke nelengva Kendo praktika. Kadangi treneris Ričardas su Aleksu ir broliais Algirdu ir Eigirdu buvo išvykę į virtualaus Kendo turnyrą Prienuose, treniruotę vedė Raimonda. Po Kendo treniruotės ėjome vėl maudytis. Vakarienė buvo dešimt balų. Pavalgę dalyvavome Kamilės, Gabrielės ir Ievos surengtoje olimpiadoje, kurią laimėjo „geriečiai“. Po to „visi“ ėjome miegoti. Laukiame sekančios dienos. Metraštininkai: Matas ir Kristupas.

Diena prasidėjo nuo keturių šimtų suburi. Kas mokate skaičiuoti tai viena, bet tai kas daro suburi tai visai kas kita. Pusryčiai, kambariuose tvarka, pramankšta įprastas laikas dienotvarkėje. Priešpiečiai greitai suėjo vien nuo minties, kad eisime vėl į žygį. Penkiolikos minučių pasiruošimas, pilnos gertuvės vandens, svarbiausiais kelionės atributas guminiai batai, nes naktį lijo taip smarkiai, na taip smarkiai, kad net per žaibus ir griaustinį buvo galima skaityti knygą. Vienas žaibas taip arti kalė, kad pabudome ir gulėjome tyliai visi….Taigi dviejų valandų žygis pėsčiom prasidėjo. Ignas su Eglute priekyje, kartu su Povilu rodė visiems kelią, Ugnė perėmė į savo rankas fotoaparatą kaip jos mama (galite peržiūrėti šios dienos fotografijas). Mūsų tikslas buvo didžiulė eglė su šakomis kurios augo į viršų, o ne į apačia ir senovės pilkapiai. Šiandien aplenkėme visas pelkes ir drąsiai žengėme link tikslo. Eglė paliko įspūdį, Kęstutis papasakojo apie tai, kaip ji augo ir kodėl pasidarė ji tokia, tada traukėme toliau link pilkapių. Vaikai susiskirstę į grupes apžiūrėjo pilkapius ir sukūrė savo versijas apie šių senovinių pylimų atsiradimą. Minutė atsikvėpimo ir traukiame link namų, kur Justas jau laikė pagaminęs skanius pietūs. Visi vaikai atlaikė nelengvą žygį, net ir mažoji keturių metukų Barbora. Laikas eina greitai, ramybės laikas, žaidimai, priešpiečiai, kurių metu visi papasakojo apie pilkapių atsiradimą (skaitykite tolesniuose feisbuko užrašuose) gervelių lankstymas, savigynos užsiėmimas ir futbolo turnyras, kurio metu rezultatyviausias buvo Aleksas per vienas varžybas įmušęs dešimt įvarčių. Vakarienė, su magiška avižine koše ir vakarinė olimpiada vadovaujant Viltei ir Kristupui. Šiandien buvo apdovanoti tvarkingiausios lovos šeimininkai tai Amandas, Gabrielė, Justas ir Ugnė. Laikas praėjos labai greitai, diena dar greičiau. Einame ruoštis miegui. Labanaktis, iki rytojaus dienos.