Kategorija: Vasaros stovykla 2010

Diena buvo kupina įspūdžių ir nuotykių tiems kurie nebuvo susipažinę su Kendo. Rytą pradėjome nuo pirmųjų dviejų šimtų suburi. Po pusryčių pailsėję ėjome daryti pramankštos. Po priešpiečių daug sužinojome apie visokius augalus ir medžius iš Kęstučio pasakojimų, taip pat apie japonų kalbą. Po pietų ir ramaus laiko pailsėję ėjome maudytis į tvenkinį. Po pavakarių lankstėme gerves ir kai kurie iš mūsų įstojo į Atsilenkimų klubą: Kristupas, Laurynas, Mykolas dabar garbingi klubo nariai. Vėliau gavome Kendo aprangą ir kardą – šinai. Apsivilkome aprangas ir nuėjome į kai kuriems pirmąją treniruotę. Daug ką sužinojome apie Kendo praktiką. Kiekvienas gavome po patyrusį draugą, kuris supažindino su pagrindiniais kirčiais. Po praktikos ėjome žaisti sportinius žaidimus. Pasibaigus vakarienei susirinkome į kiemą, vandens diskotekai. Visi buvome šlapi…Metraštininkės: Gabrielė, Ugnė, Kamilė, Gabrielė A., Doloresa.

Visi, šiandien 9 val. ryto susirinkome prie Kauno pilies ir mažu raudonu autobusiuku link Minčiagirės sodybos. Kelionė buvo ilga ir nuobodi. Pagaliau atvykę ir nusinešę daiktus ėjome valgyti pietų. Po pietų turėjome laisvo laiko, kurio metu vyko futbolo rungtynės. Laimėjo geriečiai. Po rungtynių pavalgėme pavakarius ir pailsėję ėjome žaisti kvadratą ir futbolą. Baigę sportus ėjome valgyti vakarienės, Justo pagamintus pačius skaniausius makaronus su sūriu. Po vakarienės ėjome kurti laužo ir žaidėme visokiausius žaidimus. Išsirinkę naują seniūną Matą turėjome galimybę vėl vakare nueiti ir išsimaudyti. Gryžę nusiprausėme, išsivalėme dantis ir nuėjome miegoti. Metraštininkai: Matas ir Povilas. Spustelėkite nuotrauką, rasite daugiau…

Pirmieji įspūdžiai, nauji draugai…atvykome, įsirengėme, apsigyvenome, pavalgėme, piešiame, sportuosime, maudysimės, vakarieniausime, sėdėsime prie laužo.

Kažkas kažkada sumastė jog reikia, kad būtų laikas ir visa kas šiandien jame telpa. Laiko kokybės ir kiekybės matas – žmogus. Trečiadienio diena – atskaitos taškas kuomet visi stovyklos dalyviai nustojo dalintis tuo pačiu laiku ir erdve, kada vaikai su tėvais išvyko namo, palikdami prisiminimus Miškiniškėse, kurias jau galima vadinti „Kyumeikan“ atramos tašku prie rytų sienos.
Iš stovyklos prisiminimų, kurie talpiai supakuoti į atvaizdus, galima sukurti pasaulį, kuriame vaikai yra tokie, kokius jie patys save nori matyti. Nuotraukos, suburi…tegali minimaliai priminti stovyklos pradžią. Nors, laikas prabėgo taip greitai, jog berods pakėlus akis nuo monitoriaus galima bus išvysti būrį akių, besidžiaugiančių nuostabiais savo pasauliais.

Ši stovykla – tiek pat neaprėpemai nepaprasta kaip ir ankstesnė: velnioniškai įdomūs vaikai, kiekvienas skirtingas ir svarbiausiai kiekvienas su savuoju aš. Nepaprasta vieta, su nepaprasta namų dvasia, kuri saugojo vaikų miegą ir poilsį.
Kiekvienas saulės pakilimas iš po medžių šaknų atsinešdavo vis ypatingesnią dieną. Ryto rasa ir suburi – tai taip paprasta,tačiau prikeldavo visus, net ir pačius didžiausius miegalius. Nuoširdus ir didžiulis dėkui Justui su Irena už jų daryti pusryčius, suteikdavusius vaikams jėgų pirmąjai praktikai. Rankų judesiai turi sutarti su kojų judesiai, pamenate kaip reikia įkvėpti orą? Kas šiandien greičiausiai bėga? Matas, Paulius ir Nojus…
Kitakart atrodo, jog juo daugiau prikapsi dienų į žmogaus gyvenimą, juo mažiau į jį gali visko sutalpinti…Japonų kalba, išvykos, maudynės, arbatos ceremonija, darbas su dailininkai iki pietų, popietiniai užsimėmimai, kendo praktika ir laikas kurį pasirinka vaikai ką jiems veikti – vandens diskoteka, paklauskite savo vaikų kiek dar visko būtų tilpę?
Kiekviena diena Kendo stovykloje turėjo vis kitus atsakingiausius stovyklos asmenis: Viltė, Matas, Džiugas, Rytė, Eliza, Pijus, Paulius ir Amandas tvarkėsi su viskuo be jokių klaidų. Tad medicininiam personalui teko tik kartą atlikti jiems priskirtą pareigą.

Mūsų svečias Tomas Rugevičius, vaikus supažindino su filmo kūrimo įpatybėmis, surengė vakarinius seansus Miškiniškių kino teatre. Andrius Rugevičius su savo garso įrašymo technika vaikams paaiškino kaip galima sugauti garsą, Lina su Dalia ir Luku padėjo vaikams pagauti savo šešėlius. Na o taip ilgai lauktas pavojaus signalas nuaidėjo pačiu netikėčiausiu laiku, po kurio reikėjo ilgai laukti kieme, kol buvo pašalinti gaisro padariniai…
Keletas dalykų jau nebekėlė nuostabos – stebinanti vaikų fantazija, pasakojant apie senovinius pilkapius ir vandens malūną Minčioje, atlaikytas nelengvas Kęstučio gamtos egzaminas. Sprendimus rasdavo greičiau nei mes galutinai baigdavome formuluoti uždavinius.O ką jau kalbėti apie mažajį Igną su aukštai iškeltais reikalavimais seniūnui Džiugui.
Kas dar? Kas jei ne vaikai Miškiniškėse galėjo įkurti pirmąjį Lietuvoje vaikų atsilenkimų klubą, kurio aktyviausi nariai, Matas ir mažasis Jurgis, per dieną padarydavo po keturi šimtus atsilenkimų…

Antra pamaina – Vilius vis daugiau susikaupia, didysis Jurgis visdar nepralenkiamas oratorius, Gabrielė labai paaugo, Pijus sugebėjo nugalėti save ir žengti atsargiai pirmuosius žingsnius su naujomis mintimis. Džiugas, savo muzikine klausa, sugebėjo ne tik nustebinti visus susirinkusius, bet ir uždegti visus dainoms, Kotryna su Vilte kaip neišskiriamos sesės, kur vien, ten ir kita, Simonas geba rasti vietas kur tinkamos būtent tik jam, Aidas nors ir pirmoje stovykloje, bet greitai pritapo prie visų. Tomukas tylus, bet užsispyręs, Aistė neįprastai tyli, Eliza su Eglė kartu rasdavo laiko viskam, aplink Paulių sukosi daug įvykių, vieni griūdavo, kartais kartu ir su pačiu Paulium. Milda, sugebėdavo greitai supykti, bet dar greičiau atsileisti, o Deivinas su Tautvydu, tai nepavargstantys žmogeliukai, judėjime, judėjime ir judėjime. Rytė savo nuoširdumu įveikdavo visas kliūtis, Nojus greitas visama kame, Redas nepralenkiamas vaidyboje, mažojo Ignas užklausk ir turėk kantrybės, kad gautum atsakymą, tik sugebėk priimti jį, nes jis bus jumi ne pagal metus. Karolis su Oskaru tylūs, bet tik iki tam tikros ribos. Didysis Ignas buvo ramios vietos saugotojas. Na o Amandas buvo ir yra mūsų stovyklos seniūnas iš didžiosios raidės.

Bet svarbiausiai, kad gamta lepino mūsų vaikus: be lietaus, be didelių karščių, nors ir nedavė atsipalaiduoti siūsdama uodų govadas.
Pirmoji vasaros stovykla baigėsi, antroji jau įgauna pagreitį. Rugpjūčio mėnesį jau numatyti susitikimai su aktoriais, senųjų amatų meistrais, atsiras šalia kendo praktikos dar viena disciplina, kuri turėtų pritikti tiek mergaitėms, tiek ir berniukams….registruokitės..
Pabaigai, mes norime padėkti Jums tėveliai už pasitikėjimą mūsų veikla, mūsų žiniomis, kuriomis mūsų jaunąjai kartai padedame susipažinti su dideliu ir nevisad svetingu pasauliu.

Šiandien diena buvo neįprasta. Gaila jog taip greitai bėga laikas ir jau rytoj teks palikti vietą kurioje įvyko tiek daug. Atsikėlėme. Kaip visada, suburi, pusryčiai ir antra treniruotės dalis. Suburi jau septyni šimtai, bet kaip sako treneris tai juokas pro ašaras lyginant su rytojum, kai darysim šimtu daugiau.
Dienotvarkė buvo tokia pat kaip visada iki dieninio miego. Jau po pietų stovykla aidėjo nuo mašinų guzdesio stovėjimo aikštelėje ir vaikų džiaugsmo pro ašaras tėvai pagaliau atvažiavo!
Kaip ir buvome suplanavę, penktą valandą vyko tėvų olimpiada. Karšta pirtis buvo tikras atokvėpis po arbatos kelio, monetų traukimo, rankų lenkimo, virvės traukimo bei futbolo užduočių. Šiokios tokios traumos nesugadino vakaro ryžto eiti į naktinė žygį. Naktinis žygis buvo begalo įdomus. Ponia Birutė mus supažindino su dar neaptiktom miško vietom. Po naktinio žygio, pavargę, gulėmės visi: kas į lovas, kas į palapines su liudna mintimi, jog rytoj teks palikti mišką, sodybą, pirtį ir visa kitą, kas buvo begalo nuostabu. Metraštininkė: Kotryna, fotografas Matas.