Šiandien diena buvo neįprasta. Gaila jog taip greitai bėga laikas ir jau rytoj teks palikti vietą kurioje įvyko tiek daug. Atsikėlėme. Kaip visada, suburi, pusryčiai ir antra treniruotės dalis. Suburi jau septyni šimtai, bet kaip sako treneris tai juokas pro ašaras lyginant su rytojum, kai darysim šimtu daugiau.
Dienotvarkė buvo tokia pat kaip visada iki dieninio miego. Jau po pietų stovykla aidėjo nuo mašinų guzdesio stovėjimo aikštelėje ir vaikų džiaugsmo pro ašaras tėvai pagaliau atvažiavo!
Kaip ir buvome suplanavę, penktą valandą vyko tėvų olimpiada. Karšta pirtis buvo tikras atokvėpis po arbatos kelio, monetų traukimo, rankų lenkimo, virvės traukimo bei futbolo užduočių. Šiokios tokios traumos nesugadino vakaro ryžto eiti į naktinė žygį. Naktinis žygis buvo begalo įdomus. Ponia Birutė mus supažindino su dar neaptiktom miško vietom. Po naktinio žygio, pavargę, gulėmės visi: kas į lovas, kas į palapines su liudna mintimi, jog rytoj teks palikti mišką, sodybą, pirtį ir visa kitą, kas buvo begalo nuostabu. Metraštininkė: Kotryna, fotografas Matas.
