Kaip praktikuodama kendo pasikeitėte per tuos penkerius metus?
Reikėtų klausti kitų, bet gal atsirado drąsos priimti sprendimus, tvirčiau apsispręsti kažką daryti, tačiau negaliu pasakyti, ar čia tik kendo įtaka. Metai bėga, o žmonės keičiasi ar su kendo, ar be kendo, bet kendo gali būti vienas iš tų pokyčių veiksnių. Nori ar nenori, nesąmoningai kažkas tavo viduje keičiasi.
Tikroji šio užsiėmimo prigimtis – gyvybės ir mirties klausimas. Kas gali būti svarbiau už gyvybę ar mirtį? Turbūt nėra nieko svarbesnio. Šiuo matu galima viską išmatuoti – argi kažką daryti yra gyvybės ir mirties klausimas. Gal taip požiūris ir keičiasi.
Ar kendo padeda išspręsti vaikų hiperaktyvumo problemas?
Žodžiu „hiperaktyvumas“ lengvai švaistomasi. Tai jau yra diagnozė. Dažnai tėvai atveda vaikus ir sako: „Mano vaikas hiperaktyvus“, tačiau nieko panašaus. Jis yra sveikas vaikas, tiesiog kur jam bėgioti? Mokykloje bėgioti negalima, darželyje negalima, namuose negalima, ką jam daryti? Kendo moko visus vaikus laisvės reikštis ir susikoncentravimo dirbti. Yra laikas žaisti, yra laikas vėl susikoncentruoti ir dirbti. Aišku, hiperaktyviems vaikams sunkiau susikaupti ir jie to mokosi treniruotėse. Labai mažais žingsneliais, tačiau išmoksta. Skaitykite toliau Monikos Balckutės intervių su Raimonda lrytas.lt interneto dienraštyje
