Engava – tai patalpos su slankiojančiomis lauko pertvaromis, skirtomis apsaugoti patalpas nuo gamtinio poveikio (lietaus, sniego, vėjo), medinė tąsa – terasa.
Engava – terminas apibrėžiantis medinę terasą kuri yra formuojama ties visu pastato lauko užstatymo perimetru ar tik ties viena ar keliomis tradicinio japoniško namo lauko sienomis. Engava yra tarsi simbolinis tiltas tarp „vidaus“(žmogaus gyvenamos aplinkos) ir „išorės“(Gamtos). Engava dažniau suprantama kaip funkcinė jungtis-koridorius tarp įvairių pastato patalpų ar vieta, iš kurios patogu stebėti, grožėtis savo sodu. Jei engava turi stumdomas pertvaras, tai dienos metu jos atidarytos tarsi atveria pastatą į jį supančią aplinką, taip paversdama pastatą neatsiejamą gamtos dalimi. O vakare, naktį, sustumtos engavos pertvaros paverčia ją neatsiejama pastato interjero dalimi.
Engavos funkcinė esmė slypi tame, ji gali pastatą atverti jį supančiai aplinkai, sujungti pastato interjerą, su gamta ir visa ta visuma, kuri slypi už to pastato lauko sienų.
Kad vakariečiai greičiau suprastų engavos funkcinę esmę, ji dar yra vadinama kaip veranda.
Yra keli engavos tipai:
1. nure-en – tai visiškai atvira terasa be jokių slankiojančių savo lauko pertvarų ir neturinti virš savęs savo stogo.
2. kure-en – atvira veranda, medinė terasa, „įrėminta“ lauko kolonomis, kurios laiko virš engavos stogelį.
3. kirime-en – atvira veranda, medinė terasa su savo stogeliu, tačiau be jį laikančių kolonų.
4. takesunoko-en – tai verada, lauko terasa, kurios grindys yra visos iš bambuko ar iš bambuko/medžio lentų.
Esant galimybėm ir poreikiam tradicines engava’s (kure-en, kirime-en) galima įstiklinti taip sukuriant labiau komfortišką, vakarietišką erdvę, suformuojant tikrą, vakarietišku supratimu, – įstiklintą verandą.
Šiuolaikinėje architektūroje engava-veranda t.p. randa savo pritaikymą. Vakarų kultūroje engavos planavimo principas sėkmingai taikomas lauko kavinėms, prekybos paviljonams projektuoti. Engava (terasa, veranda) t.p. sėkmingai naudojama projektuojant gyvenamuosius pastatus kaip sudėtinė, neatskiriama tų pastatų funkcinė-planinė dalis.
Japonų architektų kontora „TEZUKA ARCHITECTS“ sukūrė gyvenamą namą išnaudodami tradicinės japoniškos engavos tam tikrą funkcionalumo principą.
Jie suprojektavo nedidelį (74.48m2) vieno aukšto pailgo stačiakampio plano formos gyvenamą namą, kurio visa viena lauko siena, žvelgianti į vidaus kiemą yra „atvira“, t.y. susideda tik iš stumdomų stiklinių lauko pertvarų. Taip naudojant engavos principą šiame name žmogus pagal savo poreikius gali turėti tiesioginį ryšį (atverdamas visas tas pertvaras) su savo kiemu-gamta neišeidamas iš pastato, tiek būti savo uždaroje intymioje namų erdvėje užstumęs visas pertvaras ir taip atsiribojęs nuo viso pasaulio esančio už tų pertvarų.
Medžiagą paruošė architektas Arnoldas Asauskas.