Užrašydami japonų kalbos garsus mums įprastomis raidėmis galime susidurti su tam tikrais nesklandumais. Šiuos nesklandumus dažniausiai sukelia faktas, kad lietuvių kalboje mes turime tokias raides kaip Š, Č ir pan. Tuo tarpu, naudojant tarptautinius lotyniško pagrindo rašmenis tie patys garsai yra užrašomi atitinkamai SH, CH ir t.t. Beje, tarptautiniai rašmenys yra naudojami daug dažniau.
Taigi galime pasirinkti vieną iš minėtų būdų, svarbiausia, kad transkribavimas būtų nuoseklus, t.y. tekste būtų naudojama arba tik tarptautinė rašyba, arba tik lietuviška. Kai viename tekste susipina abi rašybos sistemos, tampa neaišku, ką, kur ir kaip tarti. Būtent dėl šios priežasties atsiranda daugybė japoniškų žodžių iškraipymų, kurių galima lengvai išvengti.
Pateikiame japonų kalbos skiemenų užrašymą tarptautine rašyba (didžiosiomis raidėmis) ir lietuviškomis jų atitikmenimis (mažosiomis raidėmis).
SHI – ši; CHI – či; TSU – cu; YA – ja; YU – ju; YO – jo; WA – va.
Taip pat „išvestiniai“ skiemenys: ZA – dza; JI – dži; ZU – dzu; ZE – dze; ZO – dzo.
Japonų kalboje taip pat yra sudėtiniai skiemenys, kuriuos galime vadinti „minkštaisiais“. Jie rašomi ir tariami taip: SHA – šia; SHU – šiu; SHO – šio; CHA – čia; CHU – čiu; CHO – čio; JA – džia; JU – džiu; JO – džio. Kiti minkštieji skiemenys tarptautine transkribcija rašomi raide Y, kuri atitinka lietuvių kalbos raidę „i“ (šiuo atveju ji tampa minkštumo ženklu), pvz.: KYA – kia; KYU – kiu; KYO – kio; MYA – mia; GYU – giu; BYO – bio ir t.t Daugiau ir plačiau informacijos ieškokite „noriu mokytis japonų kalbos“ „facebook“ socialiniame tinkle.