Kyumeikan mokykloje įvyko vaikų kendo kvalifikacijos kėlimo egzaminas, kuriame kiekvienais metais vaikai užtvirtina savo žinias. Laikomi teoriniai, praktiniai bei fizinio pasirengimo testai. Rezultatai sumuojami, įteikiami sertifikatai, po to šventinės vaišės, pokalbiai. Pasibaigus dienai tai tampa jau istorija. Bet čia tik vadinama ledkalnio viršūne, visas darbas slypi po vandeniu, ne visi jį pastebi ir įvertina.
Kiekvienas iš mūsų kiekvieną dieną laikome vienokius ar kitokius egzaminus, rytas namuose, diena darbe, asmeninė veikla vakare, namai ir sekanti diena vėl tapati. Vaikai taip pat gyvena tuo pačiu ritmu.
Kiekviena treniruotė jiems taip pat kaip egzaminas. Pirmiausias išbandymas susiruošti ir ateiti į ją. Kiek reikia nugalėti pagundų, kad sudalyvauti treniruotėje? Kompiuteris, draugai čia tik keli didžiausi mums žinomi pavadinimai, kiek jų yra, vaikai žino tik vieni. Atėjus iki užsiėmimų vietos, antrasis sunkumas, kaip susitvarkyti rūbus, kendo praktikoje žinote, kad kelnės – hakama turi savybę atrodyti taip kaip joms reikia o ne taip kaip turi būti, pastoviai jos krinta, atsiriša mazgai, ir taip kiekvieną kartą. Vaikams sunku įveikti tai ne tik prieš trenerius, bet ir prieš draugus. Ar tai ne egzaminas? Pačioje praktikoje, tiek patys veiksmai kiekvieną kartą kelia nuobodulį, o jei dar mintys liko su tais didžiausiais dviem išbandymais tai užsiėmimams vietos vis mažiau. Tada kyla idėjos, kaip išvengti šio laiko praleidimo būdo. Šioje vietoje vaikai pranoksta net patys save. Čia jau egzaminas tėvams. Pasibaigus treniruotei reikia persirengti, vėl išbandymas. Reikia pasikalbėti su draugais, temų begalės, paskubėti nes laukia tėvai, seneliai ir dar susidėti drabužius. Čia vėl hakama neklauso, nes klostės jos nenori gultis taip kaip reikia, jos gulasi kaip jos nori. Ai, namuose susidėsiu, greitai į krepšį ir namo. Durys užsidarė ir iki pasimatymo. Kol grįžta, namuose jau kiti užsiėmimai ir rūbai su inventoriumi lieka iki kito užsiėmimo. Praėjo diena ir vėl į treniruotę, oi pamiršau susitvarkyti rūbus, gal kaip nors…
Čia vėl nauji iššūkiai ir taip kiekvieną kartą.
Nyram iš vandens, įkvepiame oro. Žinokite nėra taip blogai. Vaikai kurie ateina į mūsų vedamus kendo užsiėmimus yra tikrai geri. Aplankome mokyklas, kur mokosi, kalbame su mokytojais, bendraujame su tėvais, matome bendrą vaizdą kurį lyginame su vaizdu treniruotėse. Turimas išvadas bandome derinti, kad vaikas pasiektų iškeltus uždavinius ir dažniausiai rezultatai būna teigiami.
Šiandien galime teigti, kad egzaminą išlaikėme visi: vaikai, treneriai, tėvai, seneliai, mokyklos mokytojai. Visi kartu kūrėme aplinką, sudarėme sąlygas vaikams tapti tokiais, kokiais jie šiandien pasirodė egzamine.
Didelė padėka visiems.
Ričardas Žilaitis
