Diena prasidėjo nuo keturių šimtų suburi. Kas mokate skaičiuoti tai viena, bet tai kas daro suburi tai visai kas kita. Pusryčiai, kambariuose tvarka, pramankšta įprastas laikas dienotvarkėje. Priešpiečiai greitai suėjo vien nuo minties, kad eisime vėl į žygį. Penkiolikos minučių pasiruošimas, pilnos gertuvės vandens, svarbiausiais kelionės atributas guminiai batai, nes naktį lijo taip smarkiai, na taip smarkiai, kad net per žaibus ir griaustinį buvo galima skaityti knygą. Vienas žaibas taip arti kalė, kad pabudome ir gulėjome tyliai visi….Taigi dviejų valandų žygis pėsčiom prasidėjo. Ignas su Eglute priekyje, kartu su Povilu rodė visiems kelią, Ugnė perėmė į savo rankas fotoaparatą kaip jos mama (galite peržiūrėti šios dienos fotografijas). Mūsų tikslas buvo didžiulė eglė su šakomis kurios augo į viršų, o ne į apačia ir senovės pilkapiai. Šiandien aplenkėme visas pelkes ir drąsiai žengėme link tikslo. Eglė paliko įspūdį, Kęstutis papasakojo apie tai, kaip ji augo ir kodėl pasidarė ji tokia, tada traukėme toliau link pilkapių. Vaikai susiskirstę į grupes apžiūrėjo pilkapius ir sukūrė savo versijas apie šių senovinių pylimų atsiradimą. Minutė atsikvėpimo ir traukiame link namų, kur Justas jau laikė pagaminęs skanius pietūs. Visi vaikai atlaikė nelengvą žygį, net ir mažoji keturių metukų Barbora. Laikas eina greitai, ramybės laikas, žaidimai, priešpiečiai, kurių metu visi papasakojo apie pilkapių atsiradimą (skaitykite tolesniuose feisbuko užrašuose) gervelių lankstymas, savigynos užsiėmimas ir futbolo turnyras, kurio metu rezultatyviausias buvo Aleksas per vienas varžybas įmušęs dešimt įvarčių. Vakarienė, su magiška avižine koše ir vakarinė olimpiada vadovaujant Viltei ir Kristupui. Šiandien buvo apdovanoti tvarkingiausios lovos šeimininkai tai Amandas, Gabrielė, Justas ir Ugnė. Laikas praėjos labai greitai, diena dar greičiau. Einame ruoštis miegui. Labanaktis, iki rytojaus dienos.
