Rudenį Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuota tradicinio japonų meno paroda atkeliauja į Kauno M. Žilinsko galerijos parodų sales. Japonijos ambasados organizuotoje kultūros renginių ciklo „Iro-Iro Nippon! – Japonija toli, Japonija arti“ parodoje išvysime tekstilininkės Masu Jamamoto sukurtus kimono, meistrės Jumiko Matsumoto išpieštas kriauklių geldeles, Jošiko Ogura obi (kimono diržus) ir Joneko Namai tradicinės japonų drožybos kūrinius.
Masu Jamamoto japoniškus tautinius rūbus ėmė kurti prieš 35-erius metus. Iš pradžių kimono ji audė šeimos nariams, o 1982 m. vienas jos darbų buvo atrinktas į Japonijos šiuolaikinės taikomosios dailės parodą. Du savo kurtus kimono („Tosa-no-usho“ („Jūros potvynis Tosoje“), 1993 m. ir „Youwa“ („Saulėta taika“), 2002 m.) Masu Yamamoto padovanojo Japonijos Imperatoriaus šeimai. Viena žinomiausių japonų tekstilininkių, rengia personalines parodas Japonijoje ir svetur – Vokietijoje, Turkijoje, Danijoje.
Parodoje Masu Jamamoto pristato 31 šilkinį kimono, kuriuos pati sukūrė nuo pat pirmo siūlo. Pasak meistrės, “Kimono gamybai gali būti naudojama medvilnė ir linas, bet dažniausiai kimono yra siuvami iš šilko. Vieno kimono audimui reikia maždaug 3000 šilkverpių vikšrų. Siūlai, išvynioti iš šilkverpių vikšrų kokonų, yra specialiai ruošiami ir dažomi natūraliu būdu, naudojant tuo metų laiku augančius augalus. Taip yra paruošiamas kiekvienas plonytis siūlelis. Apie 1200 siūlų yra sudedama į audimo stakles ir, šaudyklei tarp metmenų perbėgus apie 200 000 kartų, išaudžiamas 40 cm pločio ir 13 m ilgio audinys. Jis sukerpamas į 8 lygias dalis, iš kurių ir siuvamas kimono. Audimo ir dažymo technika į Japoniją senovėje atkeliavo iš Kinijos ir Korėjos. Iš kiniškų rūbų palaipsniui atsirado kimono, kuris XIV-XV a. buvo jau plačiai paplitęs Japonijoje. Kimono labai tinka Japonijos tvankiam klimatui. Apsirengus kimono vasarą yra vėsu, o žiemą – šilta. Japonės labai vertina ir brangina kimono, perduoda juos iš kartos į kartą.“ Paroda veiks: 2010 01 15 – 2010 02 28
