Tradiciškai manoma, kad maitinimo pagrindiniai elementai yra angliavandeniai, riebalai ir baltymai. Priklausomai nuo rungties sportininkų maitinimo struktūra yra sudėtinga. Tačiau pastaruoju metu moksliniai tyrimai bei praktinė patirtis parodė, kad sportininkų maitinimas yra toks pats sudėtingas kaip ir rengimas.
Maitinimo elementai. Optimalų žmogaus dienos maitinimo racioną sudaro 59 komponentai (Colgan, 1993). Vieni iš jų labai svarbūs, kiti mažiau, bet sportininkams, nuolat intensyviai besitreniruojantiems, butina vartoti juos visus atitinkamais kiekiais. Maitinimo elementai klasifikuojami į 6 medžiagų grupes: angliavandeniai, baltymai, riebalai, vitaminai, mineralai, vanduo.
Angliavandeniai, baltymai ir riebalai organizme gaunami valgant. Vitaminai, mineralai nėra energijos šaltinis, tačiau – jie būtini paverčiant angliavandenius, baltymus ir riebalus į energiją. Klaidinga galvoti, kad vitaminai ir mineralai suteiks energijos, be energijos šaltinių – angliavandenių, baltymų ir riebalų vitaminai tampa beverčiai. Vanduo yra jungiamasis elementas, taip pat ir palaikantis kūno temperatūrą sportuojant.
Dideliais kiekiais būtina naudoti deguonį, vandenilį, anglį, azotą – visi jie randami produktuose ir ore. Likusieji 54 elementai yra mažiau naudojami, tačiau būtini, ir jie randami rečiau vartojamuose produktuose. Visi elementai sąveikauja sinerginiu būdu (bendras veikimas) – vieno elemento nepakankamumas blogina visų kitų elementų biologines funkcijas.
Tačiau kiekvieno individo maitinimo elementų normos yra individualios. Svarbiausia – visų elementų kiekis turi būti optimalus: per didelis ir per mažas blogina organizmo biologines funkcija. Prof. habil. dr. Antanas Skarbalius, Lietuvos kūno kultūros akademija. Tęsinys eigoje.