Pasibaigė Mato rečitalis, pasiliko mintys, kurios visą dieną buvo šalia.
Gitara, kaip instrumentas turi daug atspalvių. Kiekviena styga geba paskleisti ir užpildyti erdvę vaivorykštės spalvomis.
P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus buvo pilnas vaikų susikaupimo.
Džiugu buvo stebėti vaikus, kuriuos dažniausiai matome mokyklos suole arba su Kendo apranga. Matyti, kaip jie stengiasi susitvarkyti su savo didelėmis užduotimis, kurios mums suaugusiems atrodo mažos, nes mes jau įveikėme jas arba paslapčiomis bandome įveikti jas dabar.
Reikia pagirti vaikus, jie tikrai visi šaunūs. Mantukas, Greta, Matas išlaikė šiltus pianino klavišus, atlikdami įvairių kompozitorių kūrinius. Vėjūnas, akomponuojant mokytojai Giedrei, išlaikė ritmą savo atliekamam kūrinyje, susikaupęs ir iki galo. Taip buvo malonu matyti Vėtrungės pradinės mokyklos direktorę Dėją, kuri sėdasi prie pianino ir pradeda akompanuoti Tomui, kuris ne tik gerai groja smuiku, bet ir gerai susitvarko su renginio vedėjo užduotimi. Matas šiandien parodė, kad gali gerai ir gražiai groti gitara, įsiklauso į akompaniatoriaus ritmą ir girdi vienas kitą. Tai yra labai daug. Štai tokie pas mus vaikai lanko Kendo praktiką. Šaunu, tiesa?
Taip pat norėjome paminėti Mato mamą Valeriją. Be jos energijos nebūtų ir šio šilto bei nuostabaus koncerto.
Rečitalyje taip pat buvo Aleksandra, kuri šiuo metu studijuoja J. Gruodžio konservatorijoje. Pasibaigus koncertui, mūsų kendoka jau galvoja apie savo rečitalį. Turėsime progos išgirsti fortepiono garsus erdvėje.
Susilaukėme svečių ir iš Vilniaus. Lauras atvyko palaikyti mūsų Mato koncerto metu. Ir tai ne sutapimas, tai gero darbo pradžia.
Na o pabaigai, muzika – tai menas, muzika, tai mintys ir emocijos išreikštos garse. Viena mintis kita ir garsas iš karto kitas. Viena mintis kita ir kirčio nėra…