Šios savaitės pirmadienį nusprendėme kartu su instruktoriumi Ričardu vykti drauge į Kyumeikan mokyklos Vilniaus padalinį bendrai pasitreniruoti ir arčiau susipažinti su vilniečiais. Vykome dviem automobiliais šešiese – instruktorius Ričardas bei mokyklos nariai Kęstutis, Evaldas, Egidijus, Aleksandra ir Gailė. Pakeliui drėbė šlapiu šalančiu sniegu – žiema taip atsisveikino.
Vilniečių kendo treniruotės vyksta Lazdynų laisvalaikio centro, esančio Erfurto gatvėje trylika, antrame aukšte esančioje karatė klubo „Saulės žiedas“ salėje. Moterų persirengimo kabinos su dušais – kairėje, vyrų – dešinėje. Salė – vidutinė dydžio, šiek tiek mažesnė nei dabar kauniečių naudojama, tačiau su jaukiu apšvietimu, geromis šiltomis grindimis, tinkama erdve kendo praktikai atlikti. Vilniečių susirinko vienuolika, mūsų – penki ir Ričardas. Šalia gerai pažįstamų vilniečių senbuvių Algirdo, Lauro, Nerijaus, jau pažįstamo iš Birštono seminaro aukštaūgio Nerijaus susipažįstame ir su kitais vilniečiais, palyginus nesenai pradėjusiais praktikuoti kendo. Matyti ir dvi merginos.
Atliekame katas, apšilinėjame. Evaldas praveda bendrus apšilimo pratimus ratu išsidėsčiusiems kendokoms. Po to, Ričardas tvirtu praginimu sustato dalyvius į eilę ir pradedama bazinių pratimų seriją, kuri išsiskiria, ramia, tvirta ir nuoseklia eiga, lavinančią bazinę techniką. Užsidedame šarvus ir šarvuotieji kandokos atlieka motodachi funkcijas kitiems naujokams, dar kol kas bepraktikuojantiems be šarvų. Nustebina vilniečių entuziazmas, sutelktumas ir geras bazinių men, kote ir do kirčių įvaldymas. Kirčių serija, kuriuos nustato Ričardas, ilga ir tam reikia nemažai ištvermės. Po to kendokos išskiriami į dvi atskiras grupes – šarvuotų ir nešarvuotų, kur praktika tęsiama. Ričardas paskelbia kirikaeshi ir džigeiko. Tarpusavyje kovodami apsukame du kartus. Su šarvais kovoja vilniečiai Algirdas, Lauras, aukštasis Nerijus ir vis atvykę kauniečiai. Po to, Ričardas atskirai išskiria Laurą ir Egidijų, o likusius suskirstęs į dvi grupes, meta į ataką vienas po kito lavina prieš anuos du. Ir taip trimis – keturiomis bangomis. Koncentruota džigeiko labai gerai praplečia ištvermės ribas, kai jautiesi tarytum į kampą užspęstas vilkas, kuriam trauktis nebėra kur. Treniruotė baigiasi seiza.
Tokios treniruotės sustiprina kovinę dvasią, vienybę ir bendrumą. Visi vienbalsiai džiaugėsi susitikimu ir išreiškė viltį susitikti dažniau.
Po to valandos kelionė namo paskutinių dienų žiemos keliais…Egidijus Milašius
