Pirmoji praktika

Maistas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų vadinamas genetiškai modifikuotu maistu. Genetiškai modifikuoti organizmai tai įvairios bakterijos, augalai ar gyvūnai, kurių genetinė sudėtis yra pakeičiama genų technologijos pagalba, t. y. perkėlus genus iš vieno organizmo į kitą. Genai gali būti perkeliami iš vieno augalo į kitą, bei iš augalo į gyvūną ir atvirkščiai.
Genetinis augalo ar gyvūno keitimas paprastai yra reikalingas norint pagerinti maisto kokybę. Maisto pramonėje naudojamos bakterijos, kurios panaudojamos jogurtų, sūrio, duonos gamyboje, kad pagerintų šių produktų skonį ir sudėtį. Taip pat panaudojus genų inžineriją, galima kontroliuoti vaisių ir daržovių nokimą, prailginti nuskintų vaisių ir daržovių ilgaamžiškumą. Genų inžinerija leidžia sumažinti alergines maisto savybės, pagerinti jame esančių vitaminų ir mineralų turinį.
Mokslininkų nuomone, ne visada iš genetiškai modifikuotų organizmų gautas maistas laikytinas genetiškai modifikuotu maistu. Genetiškai modifikuotų sojos pupelių gautas aliejus yra toks pat kaip ir iš tradicinių sojos pupelių išspaustas aliejus.
Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimas yra griežtai kontroliuojamas. Lietuvoje yra priimtas ir galioja Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, jame numatomas kontrolės mechanizmas, bei už tai atsakingos institucijos. Genetiškai modifikuotų organizmų dauginimas, auginimas, jų panaudojimas maistui, teikimas į rinką, importas, eksportas yra kontroliuojami, išduodant specialius leidimus. Genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimą  kontroliuoja Aplinkos ministerija. Teisiškai, esant maisto produkto vienoje sudedamojoje dalyje daugiau, negu 0,9 proc. medžiagos, kilusios iš genetiškai modifikuoto organizmo, privalu vartotojui pateikti apie tai informaciją. Paruošė Sandra Bardauskienė.