Kovos menuose, tas kuris moka gerai šaudyti lanku, vadinamas lankininku, įvaldęs šautuvą – šauliu, mokantis valdyti ietį – ietininku, perpratęs alebardos gudrybes – alebardininku. Tačiau žmogus įvaldės kardo kelią, nėra vadinamas kardininku. Lankas, šautuvas, ietis ir alebarda yra kareivinių ginklai, jie visi įtraukti į kovos menų kelią. Pats kardas yra kovos menas, juo išauklėta visuomenė ir asmuo. Kovos menų kilmė yra kardas. Jei vyras valdo kardą, jis gali įveikti dešimt žmonių, jeigu dešimt vyrų gali nugalėti šimtą, tai šimtas, vieną tūkstantį vyrų, o vienas tūkstantis, dešimt tūkstančių vyrų. Tokiu būdu vienas ar dešimt tūkstančių vyrų yra tas pats, kaip kiekviena atskirai bei visos kartu kario praktikos yra vadinamos kovos menais. Penkių žiedų knyga
Gero filmo seansas
Gera šeštadienio mintis, gero filmo peržiūra, šį kartą „Paskutinis samurajaus kardas“ tikrai geroje draugijoje. Po vakarienės ir arbatos prasidėjo vakarinis seansas. Šis filmas laimėjo geriausio kino premiją 2004 m. Japonijos akademijos apdovanojimų ceremonijoje. Filmas, savotiškai griaunantis samurajaus įvaizdį. Tai filmas apie samurajų, kuris mylėjo gyvenimą…Įstrigo mintis iš dviejų samurajų pokalbio: tai kas svarbiau teisingiau, garbingiau – ar gyventi dėl to, kad niekas tavęs dar nenugalėjo, ar kovoti, nes nori gyventi? Dėkojame Egidijui už patobulintą vaizdo techniką (nors bilietas buvo tik paskutinėje eilėje :), Ingai už nuoširdumą ir supratingumą, Daivai už stiprią vakarienę, Dianai už palaikymą, Arnoldui už fonoteką ir saldumynus, Tadui su Rasa už gerą nuotaiką ir jų dukrelei su Martynu už linksmą aplinką, taip pat namų kino idėjos autorei Raimondai.
Aš, mama, tėtis ir kendo
Kviečiame Jus su savo vaiku ir antrąja puse išbandyti senosios Japonijos kovos meno kendo treniruotę, penktadienį, po darbų Kauno Ąžuolyno sporto ir sveikatingumo centre. Čia pasitiksime Jus ir įteiksime rūbus, padėsime apsirengti juos, paaiškinsime kaip elgtis treniruotėje ir palydėsime iki pačios treniruočių salės.
Praktikos metu Jus supažindinsime su kendo istorija, paaiškinsime kaip laikyti kardą rankose, teisingai judėti ir turėti tvirtą laikyseną. Visa tai atliksite su kendo šarvais. Po teorinės dalies, prieisime ir prie praktikos. Keliais tiksliais kirčiais turėsite nugalėti menamą savo priešininką. Po pirmosios kendo praktikos garantuojame prisiminimus iki pačio pirmadienio ir pokalbių temų visam likusiam savaitgaliui tarp Jūsų ir Jūsų vaiko.
Nusprendėte? Puiku, galite pradėti registruotis. Atsiūskite elektroninu paštu: kendo@kendo.lt savo, vaiko ir antrosios pusės ūgio duomenis (informacija reikalinga parinkti tinkamą aprangos dydžio komplektą) ir mes susisiektume su Jumis dėl patogaus laiko pirmąjai kendo treniruotei. Praktikoje dalyvautų nuo dviejų iki trijų šeimų. Laukiame vaikučių nuo trijų metukų. Nuotrauka praėjusių metų kelionės į Ignaliną, kur į atvirą kendo praktiką susirinko ne viena šeima.
Judėjimas ir laikysena
Pas dažną diena prasideda taip: dar, neprabudau, gal kavos? Dienos metu – nėra minčių, gal cigaretę? Dienos pabaigai, nepadarytas tas ir tas, ir tas, gal pasėdėsiu dar šiandien ilgiau? Ryt bus viskas kitaip. Vakaras, skauda galvą ir akis, greičiau namo? kur pabūti ramiai, kur mano laikraštis ir šaldytuvas? Pagaliau lova, bet dar reikia prisėsti prie kompiuterio, paskaityti paštą, parašyti komentarą…miegas….žadintuvas, rytas, gal kavos? Sveikatos apsaugos ministerija tik įspėja apie sveikatą ir su sodros pagalba renka įnašus, papildomiems mokesčiams tiek funkcionieriams, tiek gydytojams. Lankiau klinikose žmogų, susidurėme su sveikatos apsaugos sistema, realybė sunki ir kaip viską keistis, ir kam keisti? Geriau pradėkime nuo savęs ir žmonių kurie supa mus.
Vėl kyla klausimas, kam reikalinga sveikata? mūsų ilgas gyvenimas? galimi atsakymo variantai:
bankui, kuris turi mūsų paskolas? gyvybės draudimui, kiekvieno mėnesio įnašams? valstybei kuri renka mokesčius? pinigams? Bet galimi ir kiti atsakymai, kuriuos žinome kiekvienas asmeniškai. Pesimizmo nėra, gyvenimas tęsiasi!
Tad nuo ko priklauso gera savijauta? Teoriškai mes visi esame pasikaustę: maistas, miegas, imuniteto stiprinimas, sportas ir t.t.
Bet pradėkime nuo judėjimo, ką mums davė pati gamta. Pirmiausiai reikia daugiau vaikščioti, kaip tai daro mūsų Julius, lipkite laiptais, eikite pėsčiomis, gal rytais ir prabėkime krosą? Na apie automobilio palikimą namuose nekalbėsime, bet automobilį pasistatykite septynių minučių ėjimo nuotolyje nuo susitikimo vietos. Pradžia būtų tokia. Kas toliau? Laikysena, viena iš svarbiausių mūsų, bet geriau tiktų žodžių mano kūno funkcijų.
Ji reikalinga visur, gulint, sėdint, stovint, dirbant, bendraujant, poilsiaujant, ji lydi jus visur, tik mažai apie tai kalbama. Reikia žinoti, kad netaisyklinga laikysena išprovokuoja nugaros skausmus, virškinimo trakto sutrikimus, nutukimą, kvėpavimo takų sistemos veiklos sutrikimą ir dar daug visko.
Kaip ugdyti laikyseną? Pirmiausisi atsistokite prie veidrodžio, pasisukite profiliu ir pažiūrėkite į save, kur pilvas? pečiai? galva? Vaizdas reikalauja korekcijos? Pirmiausiai įtraukite pilvą, pečius atloškite atgal, vėl pakoreguokite pilvą, jau geriau? barzdą pakelkite į viršų, žvilgsnis tiesus, kaklas jaučia drabužio apyklaklę. Komplektas!
Visi žinome, kad laikysena reikia lavinti nuo pat mažens, bet ne visi žinome, kad tai niekada nevėlu pradėti. Dažna kendo praktika Jūsų judėjimą ir laikyseną padarys taisyklingą. Nuotraukoje Viktoras Trusovas, Almatos Kyumeikan kendo instruktorius, jam neilgai trukus šešiasdešimt.
Toliau, eisime prie maisto, bet apie tai vėliau.
Septyni Samurajai
Kino klasika, nuo kurios prasidėjo daugelio mūsų domėjimasis Japonija, kardo menu. Filme, valstiečiai sužino, kad jų mažą kaimą ruošiasi pulti klajojantys plėšikai. Keturi valstiečiai su kaimo seniūno paliepimais išvyko į miestą ieškoti roninių, kurie už maistą sutiktų padėti kaimui apsiginti nuo plėšikų. Šiame filme viskas sudėta kaip į mažus stalčiukus: valstiečių gyvenimas ir buitis parodytas toks, kokio nesitikėjome pamatyti. Bendravimas ir nuolankumas mums buvo mažai tada suprantamas. Kiekvienas iš valstiečių surastų roninių mums buvo savotiškas samurajaus pavyzdys. Kardai, apranga, elgesys. Tada net nežiūrėjome į siužetą, bet laukėme kiekvieno kirčio.
Pats filmas turi įdomių faktų. Filmo režisierius Akira Kurosava norėjo išbandyti save populiaraus to meto kino žanre – nuotykinis su samurajais. Jis išsikėlė sau uždavinį sukurti filmą patrauklų ir su gilia mintimi kartu. Jis pats rašė scenarijų, kūrė ir aprašė kiekvieno personažo asmenį, pomėgius, kalbą net ir rūbus. Kino studija daugelį kartų norėjo stabdyti filmavimą, nes režisierius išeidavo iš planuoto biudžeto rėmu. Finalinės scenas perfilmuodavo, nes dažniausiai pritrūkdavo arklių. Iš filmo siužeto spėjama veiksmo autentiškumas – 1586 metai. Rimčiausias personažas roninų vadas Kambei, ryškiausias Kikučijo, aktorius Tosiro Mifune, net ir po filmo visą savo gyvenimą prisiminė kiekvieną judesį ir posakį šiame filme. Pačio filmo trukmė 203 minutės, Europoje ir Amerikos žiūrovams filmas buvo sutrumpintas iki 141 minutės. Venecijos festivalyje 1954 metais iškovojo „Sidabrinio liūto“ apdovanojimą. Dar viena įdomi detalė, apie kurią buvome užsiminę, filmo „Paskutinis samurajus“ pamatas režisieriui Edvardui Zvikui buvo Akiros Kurasavos filmas “Septyni samurajai”. Režisierius šį filmą matė būdamas 17 metų ir dabar neatsimena net kiek kartų. Jis pripažino, kad tame filme buvo iš ko mokintis būsimam filmo režisieriui, apie charakterio vystymą, puikias scenas ir temų dramatizavimą. Toliau…
Žmogaus keliai
Kiekvienas pasirenkame vieną iš keturių kelių. Pirmasis – žemdirbio kelias. Naudodamas žemdirbio įrankius, žmogus augina ryžius ir daržoves, prisitaikydamas prie metų sezoniškumo. Antrasis – prekeivio kelias. Žmogus gyvena parduodamas savo darbo vaisius, gaudamas iš to naudos, taip išlaikydamas savo egzistenciją. Trečiasis – kario kelias. Geras ginklo pažinimas ir jo valdymas. Bet jei karys nemyli savo pasirinkto kelio? kaip jis sugebės suprasti jo ginklo atnešamą naudą? Karys turi turėti išvystytą skonį. Ketvirtas – amatininko kelias. Jis turi būti puikiai įvaldės savo įrankius. Jis numato ir nupiešia kaip atrodys būsimas statinys, apskaičiuoja ir atlieka savo darbą. Taip praeina amatininko gyvenimas. Penkių žiedų knyga
Kovoti lietuje
Vakarų pasaulis šį kartą perėmė patirtį iš rytų. Prekybininkai pasinaudoję istorinių faktų nuotrupomis sukurė skėtį su katanos rankena, teigdami, kad keturioliktame amžiuje samurajai savo kardus slėpė nendriniuose skėčiose…gal..gal..na bet nuotraukoje atrodo gražiai, kiekvienas įsigijęs galės pasigirti, kad laiko kardą rankose, reikalui esant…
Taip, reikalui esant ir apsiginti, kaip atsakyma į kažkada paleistą komentarą, ką galima daryti su skėčiu…kurį galima įsigyti už aštuoniasdešimt litų iš tinklalapio: thinkgeek.com. Jei dar skėti įdėjus į sają, būtu visai pilnas komplektas.
Tai kas ta Japonija?
Įdomus straipsnis, norime pasidalinti radiniu internete, gal kažkas ras atsakymus į dažnai užduodamą kla
usimą arba sutvirtis savo patirtį...
Daugumai Lietuvos gyventojų Japonijos vardas asocijuojasi su žodžiais samurajus, karatė, dziudo, kamikadzė ir kitais, kurie sukuria labai karingos ir paslaptingos šalies įvaizdį. Per pastaruosius XX a. dešimtmečius Japonija išsiskyrė naujausiomis technologijomis, nepaprastai greitais plėtotės tempais ir ypatingai aukštu gyvenimo lygiu.
…..kiek laiko reikia mokytis, kad galima būtų puikiai šnekėti japoniškai, aš atsakau, kad tam reikia gimti Japonijoje ir augti toje aplinkoje, nes japonų kalba yra ne tik žodžiai, bet ir bendravimo kultūra, kai skirtingų žmonių tarpe ir skirtingoje aplinkoje vartojami visiškai skirtingi žodžiai…
… prašo papasakoti apie Japoniją, aš atsakau, kad tai tolygu aiškinimui apie labai skanų pyragaitį, kurio pats niekada nesi valgęs, ir tą pasakojimą gali įsivaizduoti visiškai ne tokį, koks iš tikrųjų jis turėtų būti. Tą šalį reikia pamatyti, pajausti, tačiau šalis be žmonių – tai tik įvaizdis. Tos šalies žmones reikia suprasti, o supratęs pradėsi juos gerbti, padėsi jiems patiems įveikti varžymąsi ir uždarumą, o nuo pagarbos iki pasitikėjimo vienas kitu telieka vienas žingsnis…
… kad pajustume japonišką dvasią, reikia suprasti, kas yra arbatos ceremonija. Ceremonija vykdavo arbatos namelyje, stovinčiame puikiame sode. Visi sodo komponentai – takelis, žibintas, akmuo su įduba vandeniui, laukimo suolelis – paprasti daiktai, kurie skelbia, kad gražu tai, kas naudinga, paprasta. Arbatos namelis dar vadinamas tuštumos buveine. Įėjimas į namelį – 90 cm aukščio anga, pro kurią eidami klupom susilygina visų luomų žmonės. Ir jokių nindzių, samurajų, karatė, dziudo…skaityti toliau...
Mokslas ir Gyvenimas, 2001 metai, spalio numeris, autorius Japonijos ir Lietuvos mokslų daktaras, prof. habil. dr. Algirdas Kudzys, Lietuvos–Japonijos asociacijos viceprezidentas