Mėnesį pradedame nuo visuotinio Kyumeikan narių susirinkimo. Gruodžio 6 dieną, klube „Combo“, aptarsime praėjusius ir nuspręsime ateinančių metų planus. Bet ryte stipriai laukiame atvykstančių vilniečių ir klaipėdiečių. Beje, šiandien skambino Kalėdų Senelis, perdavė visiems Kyumeikan vaikams, kad 12 dieną visų lauks Kačerginėje 15 val. Kiekvienas vaikas turės atvykti kartu su savo tėveliais arba seneliais. Mėnesio 20 dieną dviejų didžių kompanijų „Terra Media“ ir „FotoPro“ Kalėdinė šventė su Kendo ir Sado. Šventės namuose visiems: 24, 25, 26 dienomis. 27 – tą, t.y. šeštadienį praktika įprastu grafiku: iaido nuo 8, kendo nuo 9 valandos. Gruodžio 30 dieną paskutinis Keiko šiais metais.
II dalis, tu Kendo ar Jis tave
Pirmoji Arnoldo minčių dalis iškėlė keliatą pastebėjimų, gero skaitymo toliau…Turiu dar pastebėti, kad Kendo nesibaigia tik dojo (sporto salės) aikštelėje. Kendo visada yra su tavimi, nesvarbu kur bebūtum. Nes Kendo lavina ne tik kūną ir jo refleksus, bet lavina, o tai ir yra svarbiausia, pačią kendokos asmenybę. Bet tai, manau, labai priklauso nuo jo asmeninio supratimo ir suvokimo apie Kendo. Jei žmogus supranta, kad užsiiminėdamas Kendo lavinasi kaip asmenybė, tai jis ir tobulės kaip asmenybė; jei žmogus galvoja, kad lavinasi jo koviniai, fiziniai įgūdžiai, tai jis ir jaus jų progresavimą ar regresavimą, priklausomai nuo to kaip intensyviai ir reguliariai tuo užsiiminėja. Galimas ir toks variantas, kai žmogus užsiiminėdamas Kendo nori tobulėti ir kaip žmogus, ir kaip kovotojas (sportininkas); tai yra jis turi suvokimą ir supratimą tiek apie vidinį, tiek apie išorinį Kendo poveikį jam, kaip žmogui.
Tikriausiai yra ir daugiau priežasčių kodėl žmonės nori užsiiminėti Kendo. Bet be vidinio, asmeninio suvokimo ir svarbiausia, supratimo apie Kendo Esmę, juo niekada nesusidomėsi ir niekada nesuprasi šio tolimojo Japonijos kovos meno, kuris, kaip minėjau, yra ne tik kova su priešininku, bet ir su pačiu savimi. Gal todėl Lietuvoje tarp tiek daug Kendo išbandžiusiųjų tiek mažai pasilieka ir pasirenka šį Kelią.
Kendo nesinori vadinti sportu; tai greičiau savęs pažinimas per kardo įvaldymo meną. Todėl visur ir sakau, kad Kendo užsiiminėjama, praktikuojama, o ne sportuojama. Žmonės dažnai nesupranta ar net nepabando įžvelgti Kendo Esmės, turbūt todėl taip dažnai ir nusigręžia nuo šio kovos meno visiems laikams. O suprasti, ar Kendo skirtas Tau, tereikia tik poros sekundžių. Nes Kendo visur ir visada sprendimai priimami žaibišku greičiu. Ir kartais būna labai sunku pasakyti, kas ką pasirenka: tu Kendo ar Jis tave
Mintys apie iaido (III)
Mokyklos siekė slėpti savo techniką viena nuo kitos – priešingu atveju kokį pranašumą ji galėjo suteikti kilus konfliktui? Palyginus nesenai, netgi praėjusio amžiaus pradžioje mokiniui buvo griežtai draudžiama pasakoti arba rodyti tai ko išmoko IAIDO mokykloje ne tik pažystamiems, bet net ir savo artimiausiems giminaičiams, broliams.
Ir jau visais nesenai, NZKR (Visos Japonijos kendo federacija) siekdama plačiau praverti duris į šį slaptą IAIDO pasaulį atrinko KATA, kurios jeigu galima taip sakyti, apibendrina visą IAIDO. Tačiau teigti, kad įvaldęs šiai dienai NZKR patvirtintas dvylika KATA tapsi IAIDO žinovas – taipogi negalima. Greičiau priešingai, tai yra tik pirmas žingsnis žengiant į šio senovinio ir kažkada labai slapto Japonijos meno pažinimą. Pažinus šias formas neabejotinai kils noras siekti gilesnių šaknų, tai yra tų autentiškų senųjų mokyklų žinių arba greičiau kurios nors vienos iš jų.
Taigi, apibendrinant ir viską galutinai europietiškai įrėminant, IAIDO, tai:
greitas, tylus (jeigu norit nepastebimas) kardo ištraukimas, kartu su kirčiu arba/ir jam sekant, kraujo nukrėtimas ir grąžinimas į dėklą, vienoje ar kitoje situacijoje.
Kas kažkiek gaudosi kovos menuose (ypatingai su kardu) supras, kad to atlikti be ZANSHIN – neįmanoma.
Jeigu kažkam dar kils noras užduoti klausimą – kokia iš to nauda?…mano pasiūlymas būtų:
geriau net nepradėti gilintis, bet užsirašyti į karate, aikido ar judo būrelį, bei ant balto popieriaus lapo užrašyti IAIDO, įdėti į voką ir užklijuoti, o ant voko užrašyti – atplėšti po 10-ies (arba 15-os) metų nuo …šiandienos data.
Su pagarba, pabandęs žengti pirmą žingsnį ir „užsikabinęs“,
RoBo
Pamąstymai apie Kendo (I)
Arnoldas praleido mėnesį Tokijo Kendo Kyumeikan Dojo. Klausimas, koks kendo prieš ir po kelionės…gal geriau paskaitykime kartu:
Kada ir kodėl žmonės renkasi Kendo
Pirmiausia pradėsiu nuo to, kodėl didžioji dauguma žmonių nesupranta, kas tai yra Kendo, ir kodėl tik maža dalis jų randa savyje noro pradėti eiti šiuo Keliu. Kendo nėra „įprastas“ sportas kaip futbolas, krepšinis, beisbolas ar pan., kur labai paprastos taisyklės ir kur nereikia į nieką per daug gilintis ir galvoti. Daugumoje aktyvaus fizinio judėjimo sporto šakų net nereikalingas mąstymas, tik geras fizinis pasiruošimas ir patirtis. Kendo viskas yra atvirkščiai. Čia svarbiausia, kas yra tavo viduje – širdyje, sieloje, prote, ir tik po to seka visas tavo kūnas (galimas ir atvirkštinis Kendo supratimas, kai jis traktuojamas kaip fechtavimosi, iš dalies kovinis sportas; bet apie tai kiek vėliau). Kendo – tai pirmiausia kova su pačiu savimi, su savo tamsiais šešėliais, ydomis ir silpnybėmis. Kiekvienos treniruotės metu daromi suburiai – kirčiai į orą – yra ne tik technikos ir kūno lavinimas, bet ir tuo pačiu mažytė nematoma kova su pačiu savimi. Ir kiekvienas suburio kirtis, palydimas šūkio, yra ne kas kita, kaip savo vidinės energijos išlaisvinimas ir sąmoningas nukreipimas į nematomą priešininką, kurį regite savo mintyse.
Yra ir kitas Kendo supratimas tų, kurie pirmą kartą stoja į šį Kelią. Tai nuomonė, kad Kendo yra kovinis menas ir kad jo tikslas – išmokti kaip galima geriau ir greičiau kautis kardais (šiuo atveju šinajais). Šiuos žmones taip pat galima suprasti, nes jie Kendo esmę pirmiausia įžvelgia fiziniame, koviniame pasirengime. Jiems svarbiausia būti kuo geriau fiziškai pasiruošusiems ir gerai perpratusiems kardo/šinajaus valdymo meną. Deja, tai paviršutiniškas ir tik iš dalies teisingas požiūris. Stebint tokia filosofija besivadovaujančius kendokas, labai aiškiai matosi jų asmeninis supratimas apie Kendo per pačias kendo treniruotes, atliekant pačias įvairiausias užduotis. Bet labiausiai kendokos asmenybė ir požiūris į Kendo atsiskleidžia per Keiko. Būtent tada geriausiai matosi, koks tai yra žmogus, ir koks yra jo supratimas apie Kendo. Kantrybės, tęsinys yra…
Mintys apie iaido (II)
Samurajus privalėjo būti pasirengęs bet kurią akimirką atremti galimą ataką, nekalbant jau apie absoliutų susikaupimą kovos metu. Visa tai ir veda prie Zanshin, buvimo ir pasirengimo čia ir dabar. Kilus grėsmei privalėjai reaguoti akimirksniu, nedėvint jokių šarvų ar apsaugų, net ir menkiausio momento praradimas turėjo rimtas pasekmes. Ne vienas esame girdėję apie tobulos formos Japoniško plieno – Katana ypatingą aštrumą, todėl galim lengvai įsivaizduoti kirčio pasekmes… kardas, kuris perrėžia šilką vos prilietus…meistro rankose gali atimti gyvybę akimirksniu, aukai net nesupratus kas įvyko.
Būtent tokio lygio meistriškumo siekė EDO laikotarpio Samurajus. Priklausydamas vienam klanui, karys siekė tapti ir to klano arba prefektūros IAIDO mokyklos mokiniu. Ar jis bus priimtas ar ne lėmė giminystė, priklausymas tai pačiai prefektūrai, bei žinoma – rekomendacijos. Kiekviena mokykla turėjo savo specifinį požiūrį į kovą su Katana bei jos detales, tai lėmė ir atskirų mokyklų individualią techniką. Vyravo skirtingos kardo ištraukimo, kirčio, kraujo nukrėtimo, kardo įdėjimo į dėklą technikos, jau neminint kūno padėties. Todėl skirtingos mokyklos siekė pranašumo tobulindamos šias technikas treniruočių metu bei darydamos išvadas po vienos ar kitos kovos. Pabandykim įsivaizduoti kokia kaina turėjo šios išvados – kiek nupjautų galūnių, sužalotų kūnų, pagaliau gyvybių…. Daug lėmė ir individualios kario savybės, būtent todėl buvo ypatingai sunku patekti į žymesnes mokyklas ir dar sunkiau tapti garsesnio kovotojo mokiniu. Kuris iš mūsų stotų į realią kovą su japonišku plienu rankose, nešliejęs prieš tai marių prakaito tobulindamas techniką ir besistengdamas numatyti įvairiausias kovines situacijas?
Taip ir tų laikų kovotojas siekė meistriškumo, praktikuodamas atskiras kovines situacijas. Šios kovinės situacijos su įsivaizduojamu priešininku kiekvienoje IAIDO mokykloje buvo užkoduotos, vadinamosiose KATA formose. Užkoduotos, tinkantis čia žodis, nes KATA atliekant meistrui viskas atrodo paprasta ir aišku, tačiau pačiam pakaroti be pašalinės pagalbos nepavyks nors ir kiek įdėmiai bežiūrėtum. Juolab, kad ir jų pavadinimai nusižiūrėjus kur nors rankraštį nesakė absoliučiai nieko, pvz. „šoninis debesis“, „plaukiantis debesis“ ar „tigro pirmas žingsnis“… Taipogi reikia pridurti, kad egzistavo ne tik gynybinės, bet ir puolamosios KATA formos, tačiau jų mokytis galėjo netgi ne visi tos pačios mokyklos nariai.
Rytinė iaido praktika teisingai nuteikė visai dienai. Antradienį Robertas dėstys mintis toliau.
Mintys apie iaido
Jeigu būtų reikalas apibūdinti IAIDO keliais žodžiais, tai buvimas čia ir dabar arba Zanshin. Lietuviškai gal netgi geriau būtų sakyti pasirengimas bet kam čia ir dabar. Tačiau kaip dažnai pasitaiko – ką japonai sugeba pasakyti vienu žodžiu europiečiams sunku išreikšti net vienu sakiniu. Kitais kiek gilesniais pastebėjimais IAIDO yra judantis dzen (čia net nebandysiu plėstis kas tai yra DZEN). Tačiau, kadangi mes, europiečiai, viską mėgstam įvilkti į konkrečią/logišką formą arba ieškom logikos visame kame, reiktų prie aukščiau minėtų apibūdinimų pridėti keletą sakinių…
Kaip žinia, Japonijos istorijoje visais laikais neeilinę reikšmę turėjo kardas. Kardas pirmiausia kaip ginklas egzistuoja nuo seniausių laikų, tačiau X-XI a. jis jau ir valdžios simbolis, dar vėliau priklausymo išskirtiniam Samurajų (karių, kovotojų) luomui simbolis, galų gale tai vienas iš Japonijos Trijų Šventų Brangenybių (kartu su Veidrodžiu ir Brangakmeniu). Maždaug XVI a. Tokugavų klanui suvienijus Japoniją prasidėjo vadinamas EDO periodas, su juo įsigaliojo taika. Todėl kardo vaidmuo pakito, baigėsi didesni ginkluoti susidūrimai tarp klanų, o su tuo – kardo kaip simbolio reikšmė išaugo. Samurajus jau ne taip dažnai dėvėdavo šarvus ir pilną ginkluotę, tačiau tuo pat metu būtų neįsivaizduojamas Samurajaus pasirodymas viešumoje be kardo. 
Tačiau, tam buvo ne vien tik simbolinė priežastis … tarp atskirų Samurajų, netgi grupių vis dar kildavo susidūrimai. Siekiant išvengt gėdos, įtvirtint statusą, pagaliau atkeršyti už kažkada patirtą skriaudą, netgi, šių laikų požiūriu, paprasta buitinė ar vietinės reikšmės politinė situacija galėjo peraugti į kruviną kovą. Teorinis ir praktinis tęsinys pirmadienį aštuntą valandą ryto…Šios dienos mintimis apie iaido pasidalino Robertas.
Teisėjavimo principai
Mūsų bičiulis Gerardas Rūkas, Lietuvos Kendo Asociacijos prezidentas, kelinti metai stengiasi įsisavinti kendo teisėjavimo meną. Po paskutinio seminaro sutiko pasidalinti savo mintimis apie šį kartais visų nepastebimą ir sunkų darbą. Turėdamas puikius mokytojus: Sumi Sensei (Visos Japonijos Kendo čempionato finalų teisėją) Mike Davis Sensei (Pasaulio čempionato finalo teisėjas) Hirakava Sensei ir žinoma Gerardo kendo mokytojas, draugas ir tarptautinis teisėjas – Džefas Humas.
Teisėjo (shinpan) pagrindinė užduotis yra nuspręsti galiojanti kirtį (yuko – datotsu) ir įvertinti jį tašku (ippon). Kendo teisėjavimas yra šventas ir absoliutus būvis, nes kovos pergalės nuosprendis (hantey) formuoja jos kokybinę formą. Manau nesuklysiu sakydamas, kad teisęjų rankose, šio kovinio meno ateitis. Nesigilindamas į visus teisėjavimo subtilumus, pasistengsiu glaustai apibendrinti jo esmę ir kai kuriuos principus.
Kovai teisėjauja pagrindinis teisėjas (shushin) ir du pagalbiniai teisėjai (fukushin), kurie kaip ir kovotojai yra kovos aikštelėje (shiai-jo). Dar yra vyriausiasis teisėjas (shinpan-cho), kuris stebi kovą ir teisėjus už aikštelės ribų. Skelbiant tašką, turi būti atsižvelgiam į šiuos pagrindinius faktorius, pastaruosius nesuklystant galime vadinti reikalavimais:
– kovotojo laikysena ir elgsena,
– kovotojo psichinis stovis ir dvasinė būsena.
Kirčio atlikimas laikantis pagrindinių reikalavimų:
– kirtis reikiama shinai dalimi (hasuji),
– kirtis laikantis teisingo atstumo (maai),
– kirtis atliktas su teisingu atakos laiko suvokimu(kikai),
– kirčio, dvasinės ir fizinės būsenos vieningumas (ki – ken – tai – ichi),
– kovotojo visiško pasirengimo būsena (zanshin) po atakos.
Ir atsižvelgiant į visus šiuos faktorius, teisėjas per dešimtąją, kartais net šimtąją, sekundės dalį turi paskelbti verdikta. Puikaus teisėjavimo pavyzdys šioje nuorodoje – spauskite čia…
Teisėjo būtini bruožai ir trys šventos vertybės:
– teisingumas abiejų kovotojų atžvilgiu,
– pasitikėjimas ir priimtų sprendimų tvirtumas,
– drąsa priimti sprendimą.
Kiekvienas kovotojas turi mokėti pralaimėti, bet nieko nėra skaudžiau, kai pergalė
prarandama dėl teisėjų aplaidumo ir neteisingo sprendimo. Dar vienas faktas, kad nekiekvienas aukštos klasės kendoka tampa geru shinpan’u. Kiekvieno kendokos pareiga žinoti teisėjavimo principus ir gal vėliau atras savyje drąsos paimti i rankas shinpan-ki (teisėjo vėliavėles) ir taps šio tauraus kovos meno saugotoju. Dėkojame Gerardui už laiką skiriamą kendo.
Naujo pavyzdžio kortelės
Nuo gruodžio pirmos dienos įsigalioja naujo pavyzdžio Kyumeikan Lietuva nario kortelės. Kiekviena kortelė savyje neša informaciją apie Jus, Jūsų lankomumą ir pasirinktą bei galiojantį mokėjimo planą. Ši kortelę yra Kyumeikan nuosavybė, dėl šios priežasties jos praradimas lygus pradiniam penkiasdešimties litų vertės nominalui, antrinis vienam šimtam litų. Kiekvienas narys savo kortelę atsiimti galite pas administratorę.