Vienoje rankoje violoncele kitoje smicius is karto po kendo praktikos. Nuotrauka daryta siemet, kada talentingas violoncelistas Kaname San, po gero keiko atliko kelis vakaru autoriu kurinius. Tvirtas melodijos vedimas, kaip stiprus kamaje. Stiprus kijai, kaip kuliminacija pries paskutini akorda. Vaizdas neiprastas dojo, kaip ir garsas jame. Kaname San kendo praktika Tokijo Kyumeikan dojo pradejo 2007 metu sausi, per pacius salcius, o siu metu lapkricio menesi laikys pirmaji dana. Geras pavyzdys mums, kada muzikantas laikantis rankoje instrumenta sugeba perduoti emocijas kitiems, veliaus tas pats muzikantas su sinai rankose sugeba islieti savo emocijas sau.
„Paskutino Samurajaus“ filmo rezisierius
Filmo pamatas rezisieriui Edvardui Zvikui buvo Akiros Kurasavos filmas „Septyni samurajai“. Rezisierius si filma mate budamas 17 metu ir dabar neatsimena net kiek kartu. Jis pripazino, kad tame filme buvo is ko mokintis busimam filmo rezisieriui, apie charakterio vystima, puikias scenas ir temu dramatizavima. Po paskutines filmo perziuros Zvikas pradejo detalizuoti kiekvienas is matytu jo filmu ir pats negali to patvirtinti ar ne, kad Kurosavos talentas ji pastumejo eiti rezisieriaus keliu. Budamas studentu jis atrado sau tinkanti Japonijos perioda Meidzi, kada po dvieju simtu metu uzdangos atsivere Japonija, kada buvo galima matyti vyra su vakarietisku katiliuku ant galvos ir salia moteri stovincia su kimono arba kareivi stovinti su sratiniu sautuvu, salia samurajaus ginkluoto kardu.
„Kada Edas atejo pas mane ir pasakojo apie filmo turini, jis mane uzdege kaip penkiolikos metu vaikas siam filmui“, kalbejo Tomas Kruzas. Zvikas daznai pats tyre samurajaus garbes kodeksa, jis niekaip negalejo sugretinti vakariecio ir samurajaus kario elgesio normu. Jis turejo perskaityti nemazai istorijos knygu apie si krasta, kad pradetu suprasti. Jis buvo suzavetas Ivano Moriso pasakojimu apie Saigo Takamori, kuris tuo metu buvo vienas is zmoniu kurusiu naujaja Japonija, o veliau stojusi pries savo sukurta valdzia. Tai buvo pagrindinis Zviko kertinis akmuo pasakojimo apie paskutini Samuraju…
informacija ir foto: „Warner Bros“
Paskutinis Samurajus, sekmadieni 20.30 per LNK
Si filma mateme daug kas, kiekvienas is musu susidareme savo nuomone apie si veiksma jame. Scenarijus parodo dvieju kariu esanciu skirtinguose Pasaulio krastuose vienodus likimus ir tuos pacius isgyvenimus. Klausimas tai sutapimas ar galima teigti, kad tai scenarijus? Kada kituose krastuose gyvenantys zmones tokie patys kaip ir mes, net savo poelgiais ir mintimis. Filme Kapitonas Natanas Algrenas Amerikos armijos karininkas, kovojes uz savo salies piliecius, zinojo kas yra garbe, bet…laikai eina ir tai pasilieka tik prisiminimai ir zodziai.
Kitame kraste Katsumoto, Samurajus, kovojantis uz savo salies istorines vertybes, bet ir cia laikas eina ir lieka tai tik zodziai. Abu krastus griauna naujoji civilizacija, telegrafo liniju stulpai, gelezinkelis, kitu vardu vadinamas progresas…Gyvenime – kas musu dienomis griauna musu tradicijas? kompiuteris kuriuo rasome si bloga? mobilusis telefonas? internetas? automobilis? kas dar?
Sekmadieni paziurekime si filma. Nes sutapimai galimi ir cia. Filmo rezisierius Edvardas Zvikas pamates filma „Septyni samurajai“ septyniolikos metu pradejo dometis Japonu kultura. Dar dabar jis nera tikras, ar Akiros Kurosavos talentas jo nepastumejo eiti rezisieriaus keliu…
foto piesiniai: Warner Bros. Entertainment Inc.
rugsejo pirmoji diena
Siandien sveikiname visus vaikus, kurie dar tik mintimis ruosiasi i mokykla. Sveikiname tuos kurie jau stovi prie mokyklos slenkscio. Suprantame tuos zmones, kurie padejo jiems pasiruosti eiti per mokyklos slenksti – tevus. Palaikome ir sveikiname tuos, kurie perima vaikus i savo globa – mokytojus. Nepamirstame ir tu, kurie laukia namuose – seneliu. Sveikiname visus su mokslo diena ir linkime, kad zinios pasiektu jus visus tik pacios svariausios ir doriausios, kaip, kad kalnu upelis nesa svaru vandeni i zmogaus sukurta inda.
Tokijo Kyumeikan naujienos
Po ilgos, beveik septyniolikos metu pertraukos i Tokijo Kyumeikan sugryzo Dzun Henin is Prancuzijos. Pirmaja kendo pamoka gaves 1991 metais pas Kubo Sensei. Si karta Dzun su seima atvyko i Japonija ir vel prisijunge prie kendo praktikos.
zmogus is juros i kendo sale
Siandien kendo praktikoje zmogus, kuris negailejo savo laiko ir resursu, atvyko is Klaipedos i pirmaja kendo treniruote. Arturas Mogenis, IV kurso Klaipedos Universiteto laivavedybos fakulteto studentas besidomintis rytu krastais ieskojo kazko, kas galetu priartinti arciau prie Japonijos. „Domejausi seniai sio krasto istorija ir atradau kendo, anksciau esu skaites, kad kendo galima treniruotis Vilniuje ir Kaune, gryzes is praktikos laive, nutariau susisiekti su Kauno Kyumeikan nariais ir isbadyti tai“. Susikaupes treniruoteje, isiklausantis i visas pastabas ir stengiantis kiekviena karta daryti taip kaip reikia, paliko ispudi zmogaus, kuriams bus reikalingas ir antrasis kartas. Tuo labiau, kad ir namu darbu sasiuvinys buvo paruostas. Gambate kudasai Arturai!
turime du gimtadienius
Šiomis dienomis Kyumeikan kendokos svencia savo gimtadienius. Del laiko stokos neminesime kiek jiems metu, bet apie zmones butinai keliais sakiniais uzsiminsime.
Amzinas fotografas, visur spejantis, turintis net du telefono aparatus ir niekur bandantis neveluoti, punktualus uzrasuose ir darbu igyvendinimuose. Ko imasi, padaro tikrai labai gerai, kad ir musu keliu artimu zmoniu vestuviu fotodarbai pelne pripazinima ne tik Kaune, bet ir uz Lietuvos ribu. Akimirku fiksavimas, kaip aiskus ir konkretus men. Japonai Mindaugo foto darbus ivertino labai gerai, kaip ir jo prisirisima prie Canon foto milzino. Tai su gimimo diena, linkime kurybiniu minciu, gero akumuliatoriaus ir nenuilstancios blykstes kendo keiko…
Kita asmenybe Gintaras, siomis dienomis paskendes savo mintyse kazkur Anyksciu rajone, tevu sodyboje. Su dalgiu rankose, uz dirzo uzkistu kirvuku grazina savo dangiskuju migdolu sodyba. Darbe zinantis savo galimybes, vadovas linkes vadovauti. Puikiai ismano mados tendencijas ir zino ko reikia lietuvaiciams ir savo darbuotojam. Niekada nenusisuka lengvai nuo kompiuterio, nes turi savo rankomis sukurta blog’a, kuri kvieciame aplankyti ir jus. Uzeikite cia… Tai ir tamsta su gimimo diena, aiskiu minciu planu kreivese, kaip ir kirikaesi zingsnelyje….
kiek panasumu ieskome mes?
Kazakstane stebejome zmogaus rankomis sukurta dirbtini ezera, i kuri vanduo suteka mazais upeliukais – tiesiai is kalnu. Idomu, per kiek laiko toks kiekis vandens susirinko i toki dideli plota….kiek reikejo laukti, ir kiek reikejo tureti jegos ir minties, kad vandens srove pakiltu is kalno sirdies ir pripildytu zmogau sukurta kurini…
Mes stovime prie sio statinio krasto ir bandome isivaizduoti, kas atsitiktu jei neatlaikytu uztvanka? pirmos mintys, prarastume zmoniu gyvybiu, butu uzlietos gyvenvienvietes, toliau kiek liktu zmoniu be pastoges, dar sekancios mintys zmones liktu be elektros, susisiekimo priemoniu, trumpai sustotu gyvenimas. Ir tik tada: kiek laiko reiketu atstatyti zmogaus poreikius atitinkancias salygas…bet mazai kas pagalvojame ir apie ta maza upeliuka, kuris tiek metu ir su tokia tik jam budinga jega nesa is paciu kalno gelmiu svaru ir niekieno nepaliesta vandeni i ta dideli zmogaus rankomis sukurta inda…