Vienas iš įdomesnių straipsnių, apie vadovo požiūrį į jaunąją kartą ir jos tėvus. Profesorius Vytautas Miškinis, „Ąžuoliuko“ choro vadovas ir dirigentas dalinasi savo mintimis apie dabarties vaikus lygina juos su jaunimu atėjusiu prieš dešimtį metų. Nemažai paralelių galima rasti ir žmonėms, kurie užsiminėja kovos menais. Ramaus skaitymo.
Dabar į „Ąžuoliuką“ ateina mažiau ryškių muzikinių gabumų turintys vaikai. Tų pačių meninių ambicijų, tų pačių tikslų turime siekti su mažiau talentingais vaikais. Kita vertus, dabar vaikai gauna solidesnį muzikinį išsilavinimą ir tai padeda siekiant kokybės. Kas mane labiausiai jaudina iš šiandieninių pasikeitimų? Pasikeitė tėvų mentalitetas, požiūris į vaiko dalyvavimą „Ąžuoliuke“. O tai rodo – neabejotinai pasikeitė visuomenės vertybės. Inga Liutkevičienė. Delfi.lt
Mintys išreikštos garse
Pasibaigė Mato rečitalis, pasiliko mintys, kurios visą dieną buvo šalia.
Gitara, kaip instrumentas turi daug atspalvių. Kiekviena styga geba paskleisti ir užpildyti erdvę vaivorykštės spalvomis.
P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus buvo pilnas vaikų susikaupimo.
Džiugu buvo stebėti vaikus, kuriuos dažniausiai matome mokyklos suole arba su Kendo apranga. Matyti, kaip jie stengiasi susitvarkyti su savo didelėmis užduotimis, kurios mums suaugusiems atrodo mažos, nes mes jau įveikėme jas arba paslapčiomis bandome įveikti jas dabar.
Reikia pagirti vaikus, jie tikrai visi šaunūs. Mantukas, Greta, Matas išlaikė šiltus pianino klavišus, atlikdami įvairių kompozitorių kūrinius. Vėjūnas, akomponuojant mokytojai Giedrei, išlaikė ritmą savo atliekamam kūrinyje, susikaupęs ir iki galo. Taip buvo malonu matyti Vėtrungės pradinės mokyklos direktorę Dėją, kuri sėdasi prie pianino ir pradeda akompanuoti Tomui, kuris ne tik gerai groja smuiku, bet ir gerai susitvarko su renginio vedėjo užduotimi. Matas šiandien parodė, kad gali gerai ir gražiai groti gitara, įsiklauso į akompaniatoriaus ritmą ir girdi vienas kitą. Tai yra labai daug. Štai tokie pas mus vaikai lanko Kendo praktiką. Šaunu, tiesa?
Taip pat norėjome paminėti Mato mamą Valeriją. Be jos energijos nebūtų ir šio šilto bei nuostabaus koncerto.
Rečitalyje taip pat buvo Aleksandra, kuri šiuo metu studijuoja J. Gruodžio konservatorijoje. Pasibaigus koncertui, mūsų kendoka jau galvoja apie savo rečitalį. Turėsime progos išgirsti fortepiono garsus erdvėje.
Susilaukėme svečių ir iš Vilniaus. Lauras atvyko palaikyti mūsų Mato koncerto metu. Ir tai ne sutapimas, tai gero darbo pradžia.
Na o pabaigai, muzika – tai menas, muzika, tai mintys ir emocijos išreikštos garse. Viena mintis kita ir garsas iš karto kitas. Viena mintis kita ir kirčio nėra…
Kakidzome Kaune
Kaligrafija išgrynina mintis ir nuotaikas…
Tušo gaminimas iš pirmo žvilgsnio atrodo monotoniškas. Vanduo sąveikoje su pelėnų ir sakų suakmenėjusia mase sugeba išgauti ne tik juodą spalvą, bet ir kvapą, kuris primena sąmanas miške. Judesiai tampa dar labiau koncentruoti, išgirdus istorijas apie senųjų meistrų darbo patirtį. Yra kas pasiruošia tušą per penkiolika minučių, kai kas trina akmenį jau antrą valandą.
Pagrindinės aštuonios linijos suvedamos į vieną hieroglifą – amžinybė. Kiekvienas išbandęs sujungti jas, supranta, kiek reikia praleisti laiko prie šio užsiėmimo. Bandome, bandome, bandome. Kiek popieriaus ir tušo buvo sunaudota išgauti linijas, kurios bent kiek būtų panašios į Gabijos parodytą pavyzdį, jau nefiksuojame. Japoniškas laikraštis puikiai tinka mūsų darbo pradžiai.
Atėjo laikas savo tikslą fiksuoti, sudėti mintyse hieroglifus ir vienu įkvėpimu parašyti juos ant ryžių poieriaus. Pirmas kartas – netinka, antras, taip pat, na o apie trečią pagalvosiu. Galima dar kartą pabandyti? Taip, bandome…Ir dar bus galimybė ketvirtadienį. Kontaktus turite.
Justina ir Kendo
Dar prieš tris savaites pabuvojusi atviroje Kendo treniruotėje,supratau, kad tai tikrai netradicinis sportas,n et nežinau ar galima jį vadinti sportu…galbūt greičiau jau dvasios išsiveržimu..na, kad ir kaip bebūtų, gerą įspūdį tikrai susidariau. Tačiau tikrai nebūčiau pagalvojusi, kad visai netrukus pati išbandysiu Kendo meną:)
Dar dabar jaučiu skaudančią nugarą, nuzulintus padus..;D Bet esmė ne tai.
Pirmiausia, prieš įeinant į salę reikėjo nusilenkti (žinoma, aš to nežinojau ir įlėkiau nė nelinktelėjus;D). Tada visos susirinkusios merginos, moterys gavome po tą…na kardą, kurio pavadinimo, deja, nepamenu 🙂 Mus mokino, kaip reikia tą kardą laikyti, kas nebuvo labai lengva, nes mano laikysena nėra pavyzdinė :/ Tada sužinojau, kad kiekvienas veiksmas turi kažkokį pavadinimą, kurį reikia surikti garsiai (Kaip Kendo instruktorius sakė: „Ne taip, kaip bobutės panosėj“). Dar dabar mintyse skamba: kjaaaa meen! O rėkti aš moku, tik ne dažnai tenka pasireikšti, tad ši dalis man labiausiai patiko. Vėliau, kai pramokome pagrindinį judesį, sustojome ratu daryti mankštą, kuri taip pat buvo netradicinė (na bent jau aš nesu anksčiau lanksčiusi pėdos pirštų į abi puses;D) Kai pradėjome kovoti porose, buvo labai baisu susidurti su kardu, kuris ties visais kirčiais būdavo per 1 centimetrą nuo veido, bet su lyg kiekvienu mus mokomu judesiu, aš pradėjau pajusti tą galią – man tiesiog buvo gera, nebebaisu. Kartais pajusdavau, kad pradedu šypsotis, matyt tikrai jaučiausi puikiai:)
Taip pat turėjome progą stebėti jau pažengusius kendokas (tiksliai nežinau ar taip jie vadinasi). Jie judėjo taip greitai ir su tokia galia ir energija, kad buvo sunku suvokti, ypač keista, kaip jie nenugriūva po tokių kirčių:))
Pamokos pabaigoje susėdome ratu ir padėkojome kiek pamenu salei (jei neklystu), mums patiems ir lyg ir viskas;?
Kai baigėsi pamoka, šiek tiek nuliūdau, norėjau tęsti, nes tikrai jaučiausi entuziastiškai nusiteikusi. Išėjusi į lauką net nustebau, kokia aš žvali, juk buvau per visą dieną tokia pavargusi, o dar pati Kendo treniruotė tikrai turėjo atimti jėgų. Tikriausiai įvyko kažkas stebuklingo :)))
Tad esu tikrai sužavėta, manau eisiu ir sekantį penktadienį į šią treniruotę, norisi išsilieti po savaitės:))
Kokie buvo, tie, 2011 metai mums?
Norime pasidalinti kukliais 2011 metų pasiekimais, įgyvendintais tikslais, žmonių pergalėmis. Esame dėkingi Kyumeikan nariams, kurie savo dalyvavimu prisideda prie Sensei Kahei Kubo idėjos, kuri buvo pradėta įgyventinti 1957 metais Tokijuje: „savo darbais siekti išsaugoti Tekančios Saulės šalies tautos dvasios vertybes“. Japonijoje iškilo naujas pastatas, pavadintas „Kyumeikan“ vardu. Tai išvertus į lietuvių kalbą reiškia „amžinos šviesos salę“. Darbas su vaikais įgavo naują prasmę ir Sensej Kahei Kubo iki pat savo mirties negailėdamas savęs dirbo tautos labui. Remiantis ilgamete istorija, mes stengemės pritaikyti šią patirtį mūsų krašto žmonėms.
Kyumeikan mokykla paruošė ir įgyvendino projektus:
„Japonų kultūros patirtis, formuojant tvirto charakterio piliečius“, dalyvavo 5 Kauno bendrojo lavinimo mokyklos,
“Rytai – Vakarai: Japonijos ir Lietuvos kultūros pažinimas”. Kelionės Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių keliais.
Pagalba vaikams:
„Gelbėkime vaikus“ dienos centro vaikai nemokamai lankė Kendo užsiėmimus Vilniuje,
„Solija“ vaikų dienos centro vaikai Kaune vyko į vasaros Kendo stovyklas,
Kyumeikan mokyklos iniciatyva įkurtas fondas Japonijos žmonėms nukentėjusiems Fukušimoje.
Kendo idėjos viešinimas renginiuose:
Sporto mugė: „Sportuojantis Vilnius“,
Kauno miesto mokyklų psichologų seminaras,
Pasaulinės sveikatos dienos paminėjimas,
Kauno architektų grupės susirinkimas,
„Japonų kultūros diena Vilniuje“,
Savaitgalio stovykla šeimai „Japonijos ir Lietuvos kultūros pažinimas“,
Šakių dziudo klubo „Audra“ vasoros stovykla.
Kendo kaip fizinė kultūra bendrojo lavinimo mokyklose:
Kauno Vėtrungės pradinė mokykla,
Kauno Panemunės pradinė mokykla,
Vilniaus Šiuolaikinės mokyklos centras.
Studijos Japonijoje:
Karolis Šileika pradėjo studijas Tokijo Universitete.
Kvalifikacijos kėlimas:
Robertas Grečna, III Kendo Danas,
Karolis Šileika, I Kendo Kyu,
Kristupas Kazakevičius, V Kendo Kyu,
Simonas Neliubšys, V Kendo Kyu,
Rokas Vaizgėla, V Kendo Kyu,
Aistė Keblikaitė, V Kendo Kyu,
Jurgis Simanavičius, VI Kendo Kyu,
Kristijonas Timinskas, VI Kendo Kyu,
Tomas Udrėnas, VI Kendo Kyu,
Paulius Pažėra, VI Kendo Kyu,
Audrutė Gurskytė, VI Kendo Kyu,
Benas Kleinas, VI Kendo Kyu,
Deividas Dapkus, VII Kendo Kyu,
Justas Petrauskas, VII Kendo Kyu,
Rapolas Kazakevičius, VII Kendo Kyu,
Egidijus Sinkevičius, VII Kendo Kyu,
Pijus Makauskas, VII Kendo Kyu,
Matas Lietuvnikas, VII Kendo Kyu,
Dovydas Šutas, VII Kendo Kyu,
Karolis Armonas, VII Kendo Kyu,
Titas Akelis, VII Kendo Kyu,
Aleksas Alšauskas, VII Kendo Kyu.
Dalyvavimas Kendo seminaruose:
Kangeiko, Tokijo Kyumeikan Kendo Dodžo, Japonija: Robertas Grečna, Ričardas Žilaitis,
Tarptautinis Iaido ir Kendo seminaras, Ryga, Latvija: Aleksas Alšauskas, Simonas Neliubšys, Mantas Auglys, Ieva Urbonavičiūtė, Egidijus Milašius, Nerijus Mitkevičius, Raimonda Strazdienė, Robertas Grečna, Ričardas Žilaitis.
Kendo praktika Tokijo Kyumeikan Kendo dodžo, Japonija: Robertas Grečna, Raimonda Strazdienė, Povilas Paulavičius.
Bendri Kendo užsiėmimai su Kaliningrado, Latgalos Kendo klubų nariais
Mokyklos nariai Kendo turnyruose:
Kendo Katų varžybos: Simonas Neliubšys I vieta, Kristupas Kazakevičius II vieta, Deividas Dapkus ir Paulius Pažėra III vietos.
Atviras Sankt Peterburgo (Rusija) Kendo turnyras: Kristupas Kazakevičius III vieta, Egidijus Sinkevičius parodytos kovinės dvasios įvertinimas.
Atviras Kaliningrado (Rusija) Kendo turnyras: Petras Kazlauskas I vieta.
Kendo stovyklos:
Vasaros metu buvo surengtos trys stovyklos.
Susipažino ir išbandė pirmąją Kendo praktika :
Projektų dalyviai: 290 vaikų,
Dienos centrai: „Gelbėkime vaikus“: 20 vaikų, „Solija“: 35 vaikai,
Pradinių mokyklų auklėtiniai: 140 vaikų,
Vasaros Kendo stovykloje: 70 vaikų.
Kyumeikan Kendo mokyklos nariai:
Amžiaus grupė 4 – 5 m.: 18 vaikų,
Amžiaus grupė 6 – 13 m.: 39 vaikai,
Amžiaus grupė nuo 14 m. ir suaugusieji: 27.
Kyumeikan Kendo mokyklos narių kvalifikacija:
III Kendo daną turi: 2 nariai,
II Kendo daną: 1 narys,
I Kendo daną: 1 narys,
I Kendo Kyu: 10 narių,
V Kendo Kyu: 3 nariai,
VI Kendo kyu: 6 nariai,
VII Kendo Kyu: 10 narių.
Apie smulkius darbus papasakoti gali bet kuris mūsų mokyklos narys, klauskite kiekvieno drąsiai. Kliūtys visos įveikiamos, reikalingas tik noras. Na o kas laukia mūsų 2012 metais, dalinamės su Jumis KENDO.LT puslapio kalendoriuje. Viskas įgauna vis didesnį pagreitį. Jei norite, laukite tęsinio arba prisijunkite prie mūsų veiklos.
Dovanos „Solijos“ vaikams
Pirmadienį mūsų vaikų dovanos pasiekė „Solijos“ vaikų dienos centrą. Vaikai nekantriai laukė ir pasitiko jau lauke. Berniukai oriai padėjo sunešti dovanų maišelius vidun. Ramiai, be triukšmo, be stumdymosi, kantriai vaikai laukė ir klausė savo vadovės Sigitos nurodymų. Lukas, geras mūsų draugas, dar iš stovyklos laikų, pataisė skanios arbatos ir vadovė visus pakvietė į salę, kur laukė maloni staigmena ir nuoširdi vaikų padėka Jums visiems.
Vaikų pasirodymas buvo skirtas Jums – mums visiems. Šie vaikai niekada neužmiršta dėkingumo. Mes galime daug ko iš jų pasimokyti. Ačiū jų vadovėms už didžiules pastangas ir meilę.
Tikime, kad mūsų draugystė tęsis ir toliau ir kartu atšvęsime dar ne vieną šventę. Tai, kas mums kiekvienam kainuoja visai nedaug – kažkam atneša daug džiaugsmo. Dėkojame visiems, kurie prisidėjote prie mūsų kvietimo dovanoti dovanas šiems vaikams. Dovanodami džiaugsmą kitam visada apsidovanojame ir save.
Pasiruošimas emigracijai
Per artimiausius 20 metų Japonija ketina priimti 20 milijonų emigrantų. Bet ar patys japonai nori pašaliečiu?
Pirmiausiai pas daugelį yra baimė, kad jų darbo vietas užims užsieniečiai. Gaidžin – ne pati patraukliausia etiketė atvykėliui, kurią dažniausiai naudoja vaikai – garsiai, suaugusieji – mandagiai nutyli.
Daugelis japonų mano, kad padidėjęs nusikalstamumas užsieniečių tarpe įneš netvarkos jų gyvenimo aplinkoje.
Japonai per dideli nacionalistai, kad taip lengvai įsileistų užsienietį į savo šalį. Japonai stipriai myli ir gerbia savo tėvynę, jos tradicijas. Jie nesusitaiko su ta mintimi, jei kiltų karas, ar pašalietis taip kovotų už savo šalį, kaip jis – Japonas!
Šiame reportaže (rusų kalba) gryžtame prie rugpjūčio 15 dienos… Japonai skirtingai vertina karo pabaigą. Turime apie ką pagalvoti per sekančias keturias minutes ką turime mes – Lietuvoje.
Kyumeikan komanda
Kinijos Kendo čempionate Kyumeikan komanda pelnė apdovanojimą už parodytą kovinę dvasią!