Diena po fizinio pasirengimo testo kiekvienam vaikui kitokia. Mums taip pat. Tai ką mes pamatėm ir patyrėm kartu su jais, padės išlaikyti mūsų pradėto darbo ritmą.
Jei mes išskirtume geriausią rezultatą, padarytų atsilenkimų ar prisitraukimų, būtų neteisinga vaiko atžvilgiu. Čia kiekvienas stengėsi ir darė tai kiek galėjo padaryti ir tai yra svarbiausia. Negali būti šablonų, kad jo metų turi daryti tiek ir to… Geriau yra teigti, kad jis dabar gali padaryti tai ir tiek. Jei mes galvosime ir lavinsimės viena kryptimi, mūsų mokyklos auklėtiniai taps dar stipresniais.
Mes tęsiame Kyumeikan Kendo mokyklos įkūrėjo Sensei Kahei Kubo pradėta darbą Japonijoje. Kyumeikan įkūrimas siejosi su sunkiu laikmečiu šalyje, kada reikėjo sustiprinti japono dvasią. Neatsitiktinai pasirinktas Kendo. Šis kovos menas turi gilią senosios Japonijos istoriją, tautos papročius ir principus. Vienas iš svarbiausiųjų mokyklos tikslų tapo: padėti silpniasniam patapti stipriu. Sensei Kubo pasodinto medžio sėklas mes pernešėme į mūsų krašto dirvą ir jau dabar mūsų medžiai darosi vis stipresni ir stipresni.
Išgyvenimai
Japonų kalboje mizuko reiškia persileidimo metu prarastą ar sąmoningai pašalintą vaisių. Jizo – bodisatva, budistų šventasis, pasišventęs padėti mizukoms gauti antrą galimybę gyventi. Jizo turi ir kitų pareigų, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais, kai Japonijoje ypač išaugo abortų skaičius, pagrindinis jo rūpestis – negimę kūdikiai.
Kaip ir daugelis kitų šalių moterų, japonės išgyvena didelių sunkumų dėl priimto sprendimo. Tai, kas prasideda kaip „neišvengiamybė“, vėliau tampa niekad nesibaigiančia sąžinės graužatimi. Tuomet geriausias būdas susidoroti su kalte – mizuko kuyo. Daugiau ir plačiau: bernardinai.lt Dėkojame Mato Lietuvniko mamai Valerijai už atsiūstą nuorodą.
Robertas išlaikė III Kendo daną
Atkaklus ir siekiantis užsibrėžto tikslo, taip galima apibudinti Robertą. Kas jo nepažino, kviečiame atvykti – susipažinsite, rasite epitetų ne vieną. Šiandien Tokijo Kendo federacija pripažino Robertą išlaikius III Kendo daną.
Karolis Kendo kelyje
Karolis tęsia studijas Japonijos Universitete, laboratorijose ieško atsakymų į klausimus. Kyumeikan Dodžo ieško ir randa. Šiandien Karolis išlaikė savo I Kendo kjų.
Žmogaus dvasia
Kūnas daug kam yra viskas, šiam žmogui tikslas yra viskas. Dviračiai, plaukimas, alpinizmas, bėgimas viskas gali būti pasiekiama, jei tik turi tikslą. Šia tiesą parodo prancūzo Dominyko Benassi gyvenimo ritmas. Klausimas šių eilučių skaitytojui, ką šiandien įrodei sau? Atsakymą galite pasilikti mintyse.
Žurnalistai avarijos vietoje
Fukušimos atominės elektrinės teritorijoje šeštadienį žurnalistai pirmą kąrtą galėjo pamatyti vaizdą praėjus aštuoneriems mėnesiams po avarijos. Jie buvo supažindinti iš taip arti su vykdomais valymo darbais, saugyklomis, darbų valdymo centru, darbo sąlygomis ir apsaugos priemonėmis kuriomis naudojasi darbuotojai.
Japonijos vyriausybės pranešime teigiama, kad Fukušimos AE uždarymas ir ekploatacijos nutraukimas gali užtruks 30 metų, (specialistai teigia, kad laikas gali užsitęsti dar ilgiau). Reaktoriai bus užpilti betonu ir taps panašūs į Černobylio sarkofagą.
Iki krizės trečdalis Japonijai skirtos elektros energijos buvo išgaunama atominių elektrinių dėka. Šiuo metu iš 54 veikiančių reaktorių 43 uždaryti dėl įprastinės techninės profilaktikos arba dėl techninių gedimų. Vyriausybė peržiūri savo šalies energetikos strategijas.
Artėja žiema, išbandymas Japonijai, kada išryškės tikrieji nuostoliai po kovo 11 dienos įvykių Fukušimos atominėje elektrinėje.
Peržiūrėkite ANN agentūros video reportažą.
Miesto istorija
Įdomu ir smalsu pasidaro, kada Kauno miesto prieškario istorija turi tokius faktus:
„Kai likus visai mažai laiko iki 1924 m. Paryžiuje vykusios olimpiados lietuviai pranešė dalyvausią, organizatoriai susizgribo, kad neturi mūsų šalies himno natų. Delegacija buvo įpareigota jų nepamiršti, ir būtent tų, kurios būtų adaptuotos kariniam orkestrui“, – pasakojo V. Akmenytė-Ruzgienė.
Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi 33 sportininkus, kurie turėjo atstovauti 7 sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimą, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą, tačiau dalyvavo tik futbolo varžybose (13) ir dviračių rungtyse (2). Nepasisekė nei vieniems, nei kitiems.
Pasak A. Jakšto, Lietuvos sportininkų delegacijos vadovas Steponas Garbačiauskas ėmėsi dar vienos „sportinės“ misijos – po olimpinių žaidynių tarėsi dėl aprangų įsigijimo. Jų pagrindu lietuviai patys siuvo aprangas. Daugiau ir plačiau ieškokite čia.
Koks turi būti geras treneris?
Tekstas žmogaus – nepaprasto Trenerio iš didžiosios raidės Lolitos Dudėnienės. Žmogaus kuris yra besalygiškai atsidavęs džiudo ir savo sportininkams. Yra iš ko mokintis – mokinamės!
Jei nori tobulinti savo kaip trenerio žinias ir įgūdžius, progresuoti kaip treneris, tu turi būti pakankamai protingas, kad tai darytum, ir gal būt pakankamai kvailas, kad manytum jog nieko svarbiau gyvenime nėra.
Gyvenime mes galėtume daug daugiau pasiekti bei uždirbti pinigus prekiaudami nekilnojamu ir kilnojamu turtu, kurdami programinę įrangą, užsiimdami bizniu – tikrai daugiau nei treniruodami vaikus. Tai nereiškia, kad treniruodami sportininkus treneriai ar sėkmingai rezultatų siekiantys sportininkai negali uždirbti pakankamai pinigų. Gyvenimo patirtis rodo, kad didžioji dauguma su profesionaliuoju koviniu sportu susijusių žmonių protinį ir fizinį pajėgumą sėkmingai panaudoja daugelyje gyvenimo sričių. Daugelis trenerių atlieka ne tik tiesiogines trenerio funkcijas – jie yra ir menedžeriai, ir psichologai, ir masažistai, geri organizatoriai.
Tad manau, kad visi turėtų žinoti, koks svarbus trenerio darbas ugdant lyderius ne tik ant tatamio, bet ir gyvenime.
Daugelis sportininkų sako, kad jiems nerūpi, kiek treneris žino, tačiau jiems rūpi, kiek jis tuo sportininku rūpinasi. Tai nėra visiška tiesa. Aš tikiu, kad reikia rūpintis savo sportininkais. Jie turi jumis tikėti ir pasitikėti, kai jūs pasakykite jiems pakeisti svorio kategoriją, pakeisti techniką, daryti treniruotę ne ant tatamio, o štangų salėje – jie turi tikėti, kad jūs viską darote iš širdies ir dėl jų gerovės. Kad nesvarbu, kokį technikos arsenalą jūs valdote, nesvarbu, kiek jūs žinote apie naujausias treniruočių metodikas, nesvarbu jūsų meistriškumo laipsnio dydis, jei jūsų sportininkai jumis nepasitiki ir jūs dėl jų neatiduodat savo širdies – jūs niekada nebūsite GERAS treneris. Jei jūsų sportininkas pasieks savo tikslą, tai bus dėka jūsų įdėto darbo, širdies, jūsų tobulėjimo, o ne dėl jūsų paties.
Rūpinimasis sportininku yra būtinas, tačiau to tikrai nepakanka. Galite mylėti savo sportininkus, kaip savo tikrus vaikus, bet jei jūs nežinote pakankamai, negalite parodyti, kaip atlikt teisingai rankos laužimą ant priešininko rankos, ir kad tuo metu kojų keliai turi būti suglausti – sportininkas tikrai nepasieks tiek, kiek jis galėtų pasiekti, jei treneris turėtų daugiau žinių apie techniką.
Jeigu jūs visiškai savanaudiškas asmuo, jokie patarimai nepakeis jūsų. Tačiau jei jūs domitės naujienomis, ieškote variantų kaip patobulinti savo, kaip trenerio, žinias ir įgūdžius, esate treneris, kuris nuoširdžiai nori padėti sportininkams pagerinti savo rezultatus ar motyvuoti sportininką pasiekti aukščiausią, kokį tik jam įmanoma, tikslą- jūs einate teisinga linkme.
Treniravimas reiškia daug. Ypač, jei kalbame apie pergalę.
Visų pirma, geras treneris verčia dirbti sunkiau, nei atrodo, kad galėtumėte ir patys save priverstumėte. Intensyvumas yra raktas į pergalę. Jis padės jums, kai kovosit su priešininku, turinčiu geresnę techniką, daugiau patirties, geresnę taktiką. Tačiau nieko nepasieksit be gero fizinio pasirengimo ir be psichologinio stabilumo. Treneris verčia, skatina ir reikalauja daugiau nei sportininkas tiki, kad įmanoma. Ir kai bus labai sunku, geriausia būtų savęs paklausti: ar tau patinka pralaimėti?