Šiais metais esu kendo stovykloje. Iš pačių pradžių labai nerimavau ir buvau šiek tiek išsigandęs, bet kai susipžinau su kitais stovyklos nariais visiškai nusiraminau ir nusišypsojau (ką darau nedažnai) tiesą sakant susiradau daug naujų draugų.
Tokių kaip: sportiškasis Matas, linksmasis Povilas, mandagusis Džiugas, nepavargstantysis daktaras Evaldas, iš išorės identiški, bet iš vidaus visiškai priešingi broliai Algirdas ir Eigirdas, nuoširdžioji Milda, paslaptingoji Laima, senbuvis Amandas, mažoji Barborytė, sumanusis Ignas D., skaitytojas Aras, nenaudėlis Rokas, aktyvusis Gvidas ir kiti…
Šiaip stovykloje dar nebuvo nuobodu. Visada gerai jautiesi, nes esi apsuptas labai gerų, nuoširdžių ir malonių žmonių.
Esame suskirstyti į komandas ( jos yra penkios) , kaip antai: Kendo Drakonai (vadovas – Viltė), Draugystė (vadovas – Džiugas), Laukiniai (vadovas – Povilas), Sparta (vadovas – Matas), Hoxton (vadovė – Milda).
Mūsų stovykla yra apsistojusi Minčiagirės sodyboje. Čia visada gaivus oras (iš tikrųjų neatsimenu kada paskutinį kartą taip gerai jaučiausi). Aplink mus pilną medžių.
Mes turime dienovarkę kurią suplanavo mūsų komandos vadovai. Ją sudaro daug fizinio judėjimo, saviruošos, pažinimo, valgymo ir poilsio. Kadangi mes valgome penkis kartu į dieną, tai energijos užtenka visai dienai.
Nors būnu ir šlapias, pavargęs, bet su mielu noru važiuosiu dar ir sekančiais metais. Žilvinas Vainauskas.
Praėjus renginiui ant Tauro kalno
Daiktai sukrauti, judame sostinės link. Saulė šviečia, lydi kelionėje iki pat Vievio. Pirmoji mintis, lis. Arčiau Vilniaus, ji stiprėja. Užlipus ant Tauro kalno, kažkas patraukė virvę ir kibiras vandens ant susirinkusių į festivalį „Kultūros naktis“.
Tai nesutrukdė susirinkti visiems, kurie nėra abejingi šiai renginio idėjai. Turime padėkos duoklę atiduoti Gabijai, kuri kartu su savo sūneliu Roku (penki mėn.), vaikščiojo ir prižiūrėjo šventės eigą. Na vaikščiojo Gabija, o Rokutis išdidžiai maitinosi mamos pienu.
Dziudo, aikido, kendo, iaido kovos menai, kurie buvo demonstruojami renginio metu.
Buvo malonu pabendrauti su Romu Bertašiumi kuris kažkada taip pat domėjosi ir praktikavo kendo. Jis pasidalino nuotraukomis, kurias padarė renginio metu. Padėka.
Taip pat dėkojame: Algirdui, Rokui, Žilvinui, Nerijui, Raimondai už kendo, Ričardui už iaido.
Japoniška naktis
Mamų stovykla
Šiais metais įgyvendiname ilgai brandintą mintį “japoniška stovykla mamoms”. Tekančios saulės šalies gyvenimo filosofija, kultūra, buitis ir kasdienybė, kovos menas kendo, piešimas tušu ant ryžių popieriaus, arbatos ceremonija, meno terapija. Trys dienos išskirtinai Jums. Tai galimybė trumpam palikti namų rūpesčius ir laiką skirti sau. Rytą pradėti neskubant, pasitinkant saulę mankšta, dieną dalyvauti teoriniuose bei praktiniuose užsiėmimuose, vakarą nerūpestingai leisti prie laužo bendraminčių rate, na o drąsiausioms – naktinis žygis. Vieta neatsitiktinė, penki metai iš eilės Ignalinos rajone, Minčiagirės sodyboje kartu su Jūsų vaikais mokomės pažinti aplinką, gyventi pagal ritmą, kuris kiekvieną daro stipresniu. Mūsų maitinimu (tris kartus dienoje) pasirūpins pati sodybos šeimininkė ponia Birutė, kuri turi ypatingas savybes maisto ruošimą paversti ritualu. Žolinių šventės nuotaikomis, rugpjūčio 16 – 18 dienomis (penktadienis, šeštadienis, sekmadienis) kviečiame dalyvauti ir sužinoti giliau, kuo užsiima Jūsų vaikai. Savaitgalio stovyklos kaina: 370 lt. Pastaba: su savimi turėti baltą patalynę bei rankšluosčius. Svarbu: iki liepos 16 dienos (antradienis) duoti preliminarų sutikimą apie dalyvavimą. Informacija m.t.n. 867881406 arba el. pašto adresu: raimonda@kendo.lt
„Viena moteris atėjo pas Gandį ir paprašė išauklėti jos sūnų, kad šis nesmaližiautų. Ji manė, kad didžio žmogaus žodžiai daug vertingesni nei jos. Gandis pasakė, kad šiai užduočiai turi ruoštis tris mėnesius. Kai po trijų mėnesių moteris vėl pasirodė, Gandis paprastais žodžiais paaiškino vaikui, kad negalima valgyti tiek daug cukraus, cukrus kenkia sveikatai. Berniukas bus stipresnis ir didesnis, jei dažniau jo atsisakys. Berniukas tuoj pat sutiko. Moteris pasivedėjo Gandį į šalį ir paklausė, kodėl tokiam paprastam aiškinumui reikėjo ruoštis tris mėnesiu? Šis atsakė: kad galėčiau berniuką įtikinti, tris mėnesius pats nevalgiau cukraus. Tik šitaip galėjau jam patarti.“
Rusijos kendo rinktinės narys Kaune
Kalbiname Aleksandrą Prooksą, 2013 metų Rusijos kendo rinktinės narį. Aleksandras kartu su Kyumeikan mokyklos nariais turėjo bendrus užsiėmimus Kaune ir sutiko atsakyti į mūsų klausimus.
Taigi, kodėl kendo?
Pirmiausiai todėl, kad norėjau kažkuo užsiimti. Mano draugas Pavelas Nesterovas pakvietė eiti į pirmąją kendo treniruotę. Na aš nuėjau … ir pasilikau. Taip atsitiko ir su mano broliu Vitalijumi, papasakojau, išbandėme kartu ir praktikuojame šį kovos meną jau aštuntus metus drauge. Anksčiau su broliu mes daugiau nei septynerius metus lankėme šotokan karate, esu išbandęs ir dziudo, bet norėjosi kažko daugiau. Traukė darbas su ginklais, išbandėme fechtavimą, vėliau atradome kendo.
Koks ryšis tarp šių kovos menų?
Praktikuojant kendo, supratau tai ką man vaikystėje sakydavo karate treneris. Atgaminu po kruopelytę ir dėlioju kaip sudėtigiausią savo mozaiką. Tiesi linija, spaudimas, distancija, bendras požiūris į treniruotę bei darbas su partneriu poroje. Tai supratau tik lankant kendo treniruotes.
Daugelis kovos menus sulygina su agresija, bet aš niekada nesistengiau pakenkti žmogui, traumuoti jo, nors anksčiau ir svarbiausias uždavinys buvo laimėti bet kokia kaina. Dabar su patirtimi atsiranda kitas poreikis, suprasti žmogų, dirbti su juo bei keistis žiniomis. Taip pat svarbu atstovauti save patį, susikurti sunkumus ir įveikti juos.
Du metus gyvenai S. Peterburge, dirbai, treniravaisi, kuo ypatingi šie metai?
Dirbau kartu su žmonėmis, kurie savo laiką yra pašventę šiam kovos menui. Mano aplinkoje buvo žmonės, kurie turėjo ketvirtus danus, tai Aliona Ložkina, Aleksėjus Magnuševskis, Eugenijus Andrejevas, Viktoras Trofimovas, Konstantinas Žukovas. Galima drąsiai teigti, kad kendo S. Peterburge turi stiprią bazę. Didelė įtaka jaučiama ir iš Suomijos pusės. Miko Solonen ir Markus Frei yra peterburgiečių kuratoriai. Abu meistrai turi kendo septindo dano kvalifikacijas. Jautėsi kiekvieno patarimų ir palaikymo svarba. Ankstyvose praktikose rėmiausia savo ūgiu ir jėga, treniruodamasis S. Peterburge supratau kokia yra svarbi tiesi linija, lengvumas, greitas rankų darbas. Atsirado didesnis pasitikėjimas savimi kuris padėjo, rasti savo vietą Rusijos kendo rinktinėje bei laimėti “Riga Cup 2013 & Yumura Cup” Rygoje
Papasakok apie pasiruošimą 2013 m. Europos kendo čempionatui
Eugenijus Andrejevas buvo paskirtas vyriausiu rinktinės treneriu. Jis turėjo per pusę metų surinkti ir sustiprinti rinktinę. Buvo pritaikyta inovatyvi sistema suburti Rusijos kendo rinktinei. Vyriausias treneris surengė keturias stovyklas. Pasiruošime talkino Miko Solonenas Markus Frei, Andrėjus Solodovnikovas. Keturios atrankos padėjo suburti tvirtą kolektyvą. Laikas kartu stovyklose bei išvykose padėjo komandos nariams jausti vienas kito petį.
Moterų komanda čempionate išėjo pirmą kartą iš pogrupio, tai buvo Rusijos kendo istorijos didžiausias pasiekimas. Anksčiau tik Aliona Ložkina išeidavo iš pogrupio, o čia visa rinktinė. Jauniai išėjo prie apdovanojimų pakylos. Na o vyrų rinktinei reikėjo paplušėti. Pirmoje kovoje susitiko su Lenkijos komanda ir pralaimėjo, sekančiame susitikime laimėjome prieš Ukrainos atstovus, na o kovą pralaimėjome čempionato favoritams vengrams. Pralaimėjimą prilyginu laimėjimui, visi komandos nariai kovojo iki paskutinės sekundės, vengrams tikrai nebuvo lengva.
Užsiminei apie pergalę “Riga Cup 2013 & Yumura Cup”,turnyre, pasidalink ir įspūdžiais iš kartu praėjusio seminaro
Pats seminaras pasižymėjo didele dalyvių gaus. Galima buvo išvysti žmonių iš Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Lietuvos, kiek mačiau, buvo net iš Turkijos . Mokytojai japonai nuoširdžiai perdavė informaciją visiems seminaro dalyviams. Mano akimis patirti didelė ir naudinga. Čia galėjau patikrinti savo žinias. Na o turnyras parodė, kad Baltijos šalių lygyje galiu parodyti gerą rezultatą. Man buvo netikėtumas, kad esu “Riga Cup 2013 & Yumura Cup”, turnyro nugalėtojas. Paskutiniame savo turnyre “Baltic Cup” Lenkijoje aš net neišėjau iš savo pogrupio. Mano turnyrinė patirtis tada nebuvo stabili, Aš per vėlai pradėjau dalyvauti ir tuo labiau laimėti kovas pirmaisiais savo “iponais”. Du – tris metus iš eilės treniruodavausi ir nieko nelaimėdavau. Bet įvyko lūžis ir pradėjau rinkti pergales. Supratau, kad nevalia nuleisti rankų. Gaila, kad nesutikau Rygos seminare Lietuvos rinktinės vaikinų su kuriais prieš keturis metus matėmės ir kovojome. Būtų labai įdomu susitikti kovos aikštelėje dabar.
Kuo motyvuoji save eidamas į kasdienines kendo treniruotes?
Pačioje pradžioje buvo nauja ir įdomu, bet kaip visada viskas praeina ir prasideda krizė. Mane nuo mano veiklos pradėjo pykinti, nenorėjau nieko daryti ir galvodavau kam man to reikia. Paskui perėjęs šį etapą supratau, kad tai mano gyvenimo dalis, atsirado būtinybė dienoje turėti kendo, kaip dantų valymą ar pusryčius, pietus ir vakarienę.
Būti treneriu, ar tai sunku?
Pirmiausiai esu instruktorius. Grįžęs į Kaliningradą kartu su broliu pradėjome treniruoti kartu.
Sunku? Manau, sunku mokinti žmones, kurie nenori nieko išmokti. Kartais paprasčiau atrodo mokinti fizinių dalykų. Man patinka stebėti, kai žmogus padaro daugiau ir geriau nei prieš vieną valandą. Metai praleisti S. Peterburge davė suprasti veiksmų laisvę.
Kartu praleidai dvi dienas su Kyumeikan mokyklos nariais, kokie įspūdžiai?
Man labai patiko visų nusiteikimas darbui bei poreikis žinioms. Ypač paliko įspūdį vaikų nusiteikimas, dvasia, judėjimas, entuziazmas. Taip yra ir techninių klaidų, bet tai daugiau standartiniai, prie kurių reikia padirbėti visiems, bet čia tik laiko klausimas. Jei sulyginti juos su vaikais iš S. Peterburgo, jie daro tas pačias klaidas. Gaila, kad nepamačiau visų kovoje su šarvais, bet pasikartosiu, čia tik laiko klausimas.
Na o kokie artimiausi planai?
Pirmasis planas pailsėti po čempionato įgyvendintas. Šiais metais daugiau laiko skirsiu poilsiui, per vasarą ketinu atgauti formą, sustiprinti savo esamą lygį ir planuosiu sekančius metus į priekį. Gali būti, kad laukia kelionė iki Japonijos. Na o Lietuvą aplankyti dar tikiuosi šiais metais.
Dėkojame už laiką pokalbiui,
Dėkoju už klausimus, kurie privertė į daugelį dalykų įsigilinti dar labiau.
Vaikų ir jaunimo kendo turnyro rezultatai
Varžybos, spartakiada, žaidynės, kovos bet kuris pavadinimas tiktų šeštadienio dienos renginiui. Žibantis medalis, vaikų džiaugsmas akyse, išriedėjusi ašara, palinkusios lūpos prie mamos plaukų, uždėta tėvo ranka ant vaiko peties, mažojo broliuko apsikabinimas. Viskas ir per vieną dieną.
Vaikų ir jaunimo kendo varžybų rezultatai. Kirikaeši / učikomi rungties nugalėtojai I vieta: Povilas Grigas, II vieta: Arnas Armalas, III vietos: Kristijonas Gorodeckis ir Kristupas Oertelis, vaikai I vieta: Titas Pavinkšnis, II vieta: Naglis Narkevičius, III vieta: Kornelijus Šinska, vaikai: I vieta: Beatričė Šutaitė, Benas Kudirka, Rokas Sutkevičius, jaunimas: I vieta: Kristupas Kazakevicius, II vieta: Jurgis Simanavičius, III vieta: Žilvinas Vainauskas. Kendo kata, vaikai I vieta: Matas Šarapovas, II vieta: Benas Kudirka, III vieta: Žilvinas Vainauskas, jaunimas I vieta: Kristupas Kazakevičius, II vieta: Jurgis Simanavičius, III vieta: Pijus Makauskas. Kendo kovose nugalėtojus tapo Kristupas Kazakevičius.
Rezultatai, ar jie galėjo būti kitokie? Taip, galėjo, nes kiekvieną akimirką keičiamės mes ir pas vaikus tai vyksta daug greičiau nei pas suaugusius o kur dar emocijos?
Džiugu, kad mūsų darbą teigiamai įvertino Kyumeikan mokyklos svečias Aleksandras Pruksas. Jis kartu su savo kolegomis Dmitrijumi Čirva bei Jekaterina Triošenkova iš Kaliningrado kendo klubo teisėjavo viso turnyro metu. Reikia paminėti, kad Aleksandras 2013 metų Rusijos kendo rinktinės narys, dalyvavo Europos kendo čempionate.
Šiandien su vaikais ir jaunimu uždarėme sezoną. Liko vasaros stovykla ir pasiruošimas rugsėjo mėnesiui.
Savaitgalį atvira kendo praktika
Šį šeštadienį organizuojamos vaikų ir jaunimo varžybos, taip pat atvira kendo praktika jaunimui ir suaugusiems.
Birželio 15 d.
09.45 val. Renginio atidarymas
10.00 – 11.00 val. Kirikaeši, učikomi geiko
11.15 – 11.30 val. Apdovanojimai
11.30 – 12.15 val. Pietūs
12.30 – 13.30 val. Kendo kata
13.30 – 13.45 val. Apdovanojimai
14.00 – 15.00 val. Individualios rungtys
15.00 – 15.15 val. Apdovanojimai
16.00 – 16.45 val. Kihon geiko
17.00 – 18.00 val. Dži geiko
19.00 – 21.00 val. Vakarienė
Birželio 16 d.
10.00 – 10.50 val. Kendo kata
11.00 – 12.00 val. Mavari geiko
13.00 – 14.00 val. Pietūs
14.00 – 14.30 val. Atsisveikinimas
Organizatorius: „Kyumeikan mokykla“
Rengnio vieta: „Wung Tao“ rytų kultūros studija, P. Kalpoko g. 1 – 26, Kaunas. Dėl dalyvių skaičiaus, organizatoriai pasilieka teisę keisti renginio vietą.
Dalyviai: svečių teisėmis: Kaliningrado kendo klubas (Rusija), „Musashi“ kendo klubas (Latvija).
Dalyvavimas: kviečiame kiekvieną, kuris laiko rankose šinai, turi šarvus, nori išbandyti save.
Salės mokestis: 30 lt. (už dvi dienas)
Informacija m. tel. numeriu: 867881400
Registracija el. paštu: kendo@kendo.lt
Kendo seminaras Latvijoje
Pasibaigė tris dienas trukęs kendo seminaras, kurį vedė mokytojai iš Japonijos. Daugiau nei vienas šimtas žmonių susirinko pamatyti, išklausyti, sutvirtinti ir išbandyti savo žinias “Rigas Teikas Vidusskola” mokyklos salėje. Dirbant porose buvo galima sutikti lietuvius, latvius, estus, rusus ir lenkus. Mokytojai stengėsi perteikti žinias kruopščiai ir nuosekliai. Dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes su kuriomis dirbdavo nuo trijų iki keturių japonų mokytojų.
Trys dienos praėjo kaip viena. Kendo kata, bazinė technika, darbas porose, kovos, varžybos, kaligrafija ir viskas vienoje vietoje. Salės temperatūra nesiskyrė nuo lauko + 29 gal net ir daugiau, bet tai netrukdė susikaupti. Kiekviena rankos ar kojos padėtis buvo tikrinama meistrų, kiekvienas judesys kartojamas, vėl ir vėl. Atrodo tos pačios tiesos, bet kitame fone jos pažįstamos iš naujo arba ne. Šimtas žmonių daug ar mažai: daug patirties su skirtingais žmonėmis, mažai laiko, kurį išnaudoti reikėdavo racionaliai.
Po gerai atliktų užduočių, priklausė geras poilsis. Aplankėme Jurmalą, išsimaudėme Baltijos jūroje, temperatūra kurioje beje + 20, ko nepamirkus ilgiau? Smėlio pilys, maudynės, trumpas poilsis vėl maudynės. Tada maistas, poilsis ir vėl treniruotės. Apėjome senąją Rygą. Mūsų Kajus gimęs būti gidu. Sužinojome apie stebuklingą metalinį dangtį nuo kurio matosi trys tupintys gaidžiai ant skirtingų bokštų. Stovint šioje vietoje pradeda pildytis norai… Kardas žymintis miesto centrą ir dar daug ko.
Poilsis reikalingas visiems, bet pakanka penkiolikos minučių ir vėl rikiuotėje. Užsiėmimai trukdavo kiekviena dieną po 5 val. aišku, kad su didesne pietų pertrauka. Po kiekvieno užsiėmimo grįždavome kartu į „hostelį“ ir aptardavome praėjusią dieną. Bendroje virtuvėje rasdavome atsakymus į klausimus, kuriuos tvirtindavome sekančioje praktikoje. Naktys buvo šiltos, langai praviri, iš lauko atnešdavo į kambarį senamiesčio gyvenimo ritmą.
Kelionė į priekį ir atgal skiriasi kaip visada. Rytinis startas, bendrakeleiviai matyti tik užsiėmimų metu, autobusiukas ir vienas klausimas, kiek ilgai važiuosime. Latvijos siena, Rygos senamiestis ir mes vietoje. Įsikūrėme, pasiskirstėme kambariais, pietūs ir vykstame į seminaro vietą. Penktadienio dieną ilgiausiai truko patekti į vietą, kelionė viso labo – 40 minučių, visi miestiečiai vienu metu skubėjo iš darbų į namus. Kitas dienas per tą patį laiką spėdavome ir atvykti, ir persirengti. Ir taip visas tris dienas. Grįžome į Kauną greičiau, kelias visada trumpesnis, nes čia laukia patys artimiausieji mūsų žmonės.
Norime padėkoti geriems žmonėms, kurie prisidėjo prie šios kelionės. Ypatingai dėkoja mūsų jauniausieji: Žilvinas, Benas, Beatričė, Rokas, Kajus, Egidijus mokytojams Hisae Murakami (Kendo Renshi, 6 danas), Noboru Tanaka (Kendo Kyoshi, 7 danas), Shinichiro Shimodaira (Kendo Renshi, 6 danas ir Masahito Yumurai (Kendo Hanshi, 8 danas).
Seminaro uždavinius kartu sprendėme su Algirdu, Valdu, Nerijumi, Roku, Mariumi, Raimonda. Mariaus žmona Lina, sustabdė akimirkas ir sudėjo jas visas į foto aparatą, kviečiame pažiūrėti!
Ričardas Žilaitis
Praėjo trys daug davusios dienos su Kendo ir mokytojais iš Japonijos. Trys dienos – tarsi kitame, tačiau nesvetimame pasaulyje, kuris nuolat priminė apie tai, kas yra kendo esmė ir tai, kad svarbios net ir mažiausios smulkmenos, centimetrai, susikaupimas ir dėmesys, ryžtas ir dvasia, pagarba ir tvirti pagrindai, o galiausiai – pastangos, pastangos, pastangos. Tris dienas visi buvo prie pačio šaltinio, kiekvienas turėjo galimybę gauti ir pasiimti tai, kas svarbiausia jam pačiam. Be viso to, kas liks užrašuose ar paraštėse praktikai ateityje, dar liko šiltas ramybės ir bendrumo jausmas, tvirtumas dėl to, ką darai. Buvo gera matyti, kad ir mūsų pastangos, dėmesys kendo kata ir Kyumeikan mažiausieji džiugino mokytojus ir yra gera žinoti, kad tai tikriausiai bus kažkas, ką ir mokytojai parsiveš namo. Ačiū Ričardui ir visiems Kyumeikan nariams už kartu praleistą gerą laiką.
Rokas Bagdzevičius
