Kyumeikan mokykloje įvyko vaikų kendo kvalifikacijos kėlimo egzaminas, kuriame kiekvienais metais vaikai užtvirtina savo žinias. Laikomi teoriniai, praktiniai bei fizinio pasirengimo testai. Rezultatai sumuojami, įteikiami sertifikatai, po to šventinės vaišės, pokalbiai. Pasibaigus dienai tai tampa jau istorija. Bet čia tik vadinama ledkalnio viršūne, visas darbas slypi po vandeniu, ne visi jį pastebi ir įvertina.
Kiekvienas iš mūsų kiekvieną dieną laikome vienokius ar kitokius egzaminus, rytas namuose, diena darbe, asmeninė veikla vakare, namai ir sekanti diena vėl tapati. Vaikai taip pat gyvena tuo pačiu ritmu.
Kiekviena treniruotė jiems taip pat kaip egzaminas. Pirmiausias išbandymas susiruošti ir ateiti į ją. Kiek reikia nugalėti pagundų, kad sudalyvauti treniruotėje? Kompiuteris, draugai čia tik keli didžiausi mums žinomi pavadinimai, kiek jų yra, vaikai žino tik vieni. Atėjus iki užsiėmimų vietos, antrasis sunkumas, kaip susitvarkyti rūbus, kendo praktikoje žinote, kad kelnės – hakama turi savybę atrodyti taip kaip joms reikia o ne taip kaip turi būti, pastoviai jos krinta, atsiriša mazgai, ir taip kiekvieną kartą. Vaikams sunku įveikti tai ne tik prieš trenerius, bet ir prieš draugus. Ar tai ne egzaminas? Pačioje praktikoje, tiek patys veiksmai kiekvieną kartą kelia nuobodulį, o jei dar mintys liko su tais didžiausiais dviem išbandymais tai užsiėmimams vietos vis mažiau. Tada kyla idėjos, kaip išvengti šio laiko praleidimo būdo. Šioje vietoje vaikai pranoksta net patys save. Čia jau egzaminas tėvams. Pasibaigus treniruotei reikia persirengti, vėl išbandymas. Reikia pasikalbėti su draugais, temų begalės, paskubėti nes laukia tėvai, seneliai ir dar susidėti drabužius. Čia vėl hakama neklauso, nes klostės jos nenori gultis taip kaip reikia, jos gulasi kaip jos nori. Ai, namuose susidėsiu, greitai į krepšį ir namo. Durys užsidarė ir iki pasimatymo. Kol grįžta, namuose jau kiti užsiėmimai ir rūbai su inventoriumi lieka iki kito užsiėmimo. Praėjo diena ir vėl į treniruotę, oi pamiršau susitvarkyti rūbus, gal kaip nors…
Čia vėl nauji iššūkiai ir taip kiekvieną kartą.
Nyram iš vandens, įkvepiame oro. Žinokite nėra taip blogai. Vaikai kurie ateina į mūsų vedamus kendo užsiėmimus yra tikrai geri. Aplankome mokyklas, kur mokosi, kalbame su mokytojais, bendraujame su tėvais, matome bendrą vaizdą kurį lyginame su vaizdu treniruotėse. Turimas išvadas bandome derinti, kad vaikas pasiektų iškeltus uždavinius ir dažniausiai rezultatai būna teigiami.
Šiandien galime teigti, kad egzaminą išlaikėme visi: vaikai, treneriai, tėvai, seneliai, mokyklos mokytojai. Visi kartu kūrėme aplinką, sudarėme sąlygas vaikams tapti tokiais, kokiais jie šiandien pasirodė egzamine.
Didelė padėka visiems.
Ričardas Žilaitis
Kaligrafijos meistrės iš Japonijos darbų paroda
Gegužės 22 dieną Japonijos ambasada Lietuvoje atidarys kaligrafijos meistrės iš Japonijos darbų parodą „The Sense of Wonder“. Būtinai pasinaudokite proga pasigrožėti gražiais profesionaliais teptuko potėpiais.
Paroda veiks gegužės 22 – birželio 10 dienomis UNESCO galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius). Įėjimas nemokamas.
Parodos atidarymas įvyks gegužės 22 d. 17:00 val. Parodos atidaryme dalyvaus ir pati kaligrafijos meistrė Tosen Iwasaki. Visus norinčius maloniai kviečiame sudalyvauti.
UNESCO galerijos darbo laikas: I – IV, 8:00 – 17:00 val., V 8:00 – 16:00 val. VI – VII nedirba
Gegužės 22 dieną parodą aplankyti kviečiame tik nuo 17:00 val., parodos atidarymo metu.
Seminaras su Kubo Sensei draugu
Savaitgalį vyko kendo seminaras, kurį vedė Jaroslav Volny, Lenkijos kendo federacijos viceprezidentas, V kendo dano meistras.
Kyumeikan dodžo auklėtiniai: Karolis Šileika, Raimonda Strazdienė, Sandrija Kudirkaitė, Valdas Maslinskas, Marius Radvilavičius, Benas Kudirka, Eigirdas Černius, Algirdas Černius, Jurgis Simanavičius dalyvavo seminare kurį organizavo Gia Amkoladzė.
Dvidešimt septyni dalyviai iš penkių kendo klubų Lietuvoje, šeštadienio dieną daug ar mažai? Gal atsakymai slypi aplinkoje, po pavadinimu lenkas vadovas, ar savaitgalis, o gal paprastai, ką aš naujo sužinosiu?
Žengiame žingsnį nuo teiginio, ką aš naujo sužinosiu?
Kiekvieną seminarą vertinti reikėtų kaip skaitomą knygą. Paėmiau į rankas antrą kartą, atradau tai ko nepastebėjau skaitydamas pirmąjį kartą. Skaitydamas trečią, ketvirtą kartą atrandi vietas, kurias reikia pasibraukti ir išskirti, ir pagaliau pradėti realiai naudoti.
Kasdieniame treniruočių procese, rutina kartais užgožia detales, o mokymo metu pastebi savo klaidas ir gali vietoje jas taisyti prižiūrint žmogaus kuris jas praėjęs. Ir toliau belieka bandymai tai panaudoti praktikoje.
Eilinį kartą išbandyti gali savo ego, ar gali pakelti priešininko padarytą tikslų kirtį, pripažinti save silpnesniu, pačiam nutraukus kovą? Atsakyti į klausimus turi laiko po kiekvienos praktikos.
Seminaro vadovas lenkas.
Šioje vietoje reikia taisytis, seminaro vadovas esu pats sau. Kodėl? Ar mes sugebame priimti tai ką sako žmogus o ne tautybė, ar tai suderinta su tavo žiniomis kurias turi, ar jos tokios tvirtos, kad galėtumėte turėti tvirtų argumentų paneigti tai ką sako žmogus praleidęs su kardu daugiau laiko nei pats?
Ne. Atsistok prieš jį ir įrodyk, kad esi geresnis ir atsakymas ateis sekundžių bėgyje.
Jaroslav Volny žmogus, turintis vardą Lenkijos kendo bendruomenėje, geras pedagogas, valdantis auditoriją ir turintis žinių, kurias gali perteikti tiek pradedantiesiems tiek jau pažengusiems. J.Volny yra Kubo Sensei draugas, 1997 metais jis lankėsi Kyumeikan dodžo Tokijuje. Taip pat reikia pripažinti, kad Lenkijoje kendo tradicijos siekia 40 metų.
Savaitgalis.
Minėta rutina ne tik slepia detales, bet ir mūsų visų laiką. Penkios – šešios dienos per savaitę darbe, įvairūs tikslingi ir užimantys laiko užsiėmimai, namai, šeima, vaikai, laikas sau. Sekmadienį noras pailsėti. Bet jei dar yra parsinešto darbo į namus ar sodyba kaime, tai laikas sumažinamas iki minimumo. Apie laiko paskirstymą nerašysime, kiekvienas savo laiko šeimininkas, bet … pagalvokite apie save ir ką jūs nuveikėte šiandien savo labui?
Aplinka
Seminaro metu pamatai, kokią techniką atsineša kiekvienas žmogus, pagal tai galima vertinti kiekvieno trenerio – instruktoriaus kvalifikaciją. Masiškumas seminaruose parodo bendrą susidomėjimą kendo kovos menu. Galima teigti, kad šiuo metu Lietuvoje kendo užsiminėja mažiau nei 100 žmonių. Ar reikia keisti, didinti skaičių žmonių, ar pasilikti prie minties, kad kendo tik išrinktųjų užsiėmimas? Į šį klausimą atsakymą galima rasti kiekviename kendo dodžo Lietuvoje. Ateikite ir atsakykite sau į šį klausimą.
Beje, žmonės, kurie atvyksta pas mus ir veda seminarus, jie vyksta tai pat ir į kitus kraštus, jie kaip ambasadoriai, užklausti, kaip Lietuvoje kendo, iš mandagumo atsakys, kad viskas normoje, seminaruose susirenka apie 30 žmonių. Bet gal pasakys ir teisybę, kuri bus kaip mūsų šalies vizitinė kortelė.
Ričardas Žilaitis.
Šeštadienis praėjo prasmingai: kendo dvasia, gera nuotaika, daug prakaito, seni ir nauji veidai, „sensei“ pamokymai. Tai kas buvo užmiršta – vėl įgavo naują gyvenimą. Dar kartą reikėjo prisiminti ir pritaikyti tai, kas „sensei“ Volny rankose rodos taip paprasta ir lengva, o pačiam reikia daugybės valandų praktikos, treniruočių, minčių skaidrumo. Lengvumas, lengvumas ir atsipalaidavimas, mėgavimasis tuo, ką darai – tai man visada daro įspūdį ir yra siekiamybė.
Dėkoju visiems, su kuriais teko dirbti, už draugišką žodį, už palaikymą, už pakvietimą ir už pamokas.
Raimonda Strazdienė.
Šeštadienis man priminė senai girdėtą trumpą pamokymą: žmogus atėjo į svečius pas kitą žmogų. Pirmasis jam pasiūlė arbatos. Antrasis neatsisakė. Pirmasis užtaisęs arbatos, į puodelį vietoj cukraus įdėjo šaukštelį druskos. Svečias išgėrė arbatos, padėkojo už svetingumą ir išėjo savais keliais. Taip ir šeštadienis – susirinkom, pasiėmėm ką davė, nesiraukėm dėl neatitikimų, padėkojom ir išsiskirstėm toliau tobulėti.
Karolis Šileika.
Seminaro metu teko į berods pažystamus dalykus pažvelgti nauju kampu, suprasti atskirų smulkmenų svarbą ir prasmę. Eilini kartą supratau, koks ilga kelias laukia priešaky – rodos visi techniškesni ir greitesni už mane, ką jau kalbėti apie sensei Volny kurio demonstruojami smūgiai, pratimai ir jų atlikimo lengvumas paliko didžiulį įspūdi. Bet galiausiai man viskas susivedė į sensei išsakytas mintis jog kendo turi būti smagus. Nereikia įsitempti, pykti ar apsimetinėti tuo kuo nesi, tiesiog būtina įdėti visą širdį ir visas jėgas į tai ką darai ir, pamiršus viską kas nereikalinga, gerai bei prasmingai praleisti laiką būryje bendraminčių.
Valdas Maslinskas.
LEAN valdymas
Tojotos korporaciją pasaulyje išgarsino ne tik automobiliai, bet ir jos sukurta gamybos sistema, vėliau tapusi bendrovės valdymo filosofija. Tojotos gamybos sistemos užuomazgos siekia dar 1937 metus, kai bendrovės „Toyota Motor“ įkūrėjui Kijičiro Tojodai kilo idėja detales į gamybą tiekti panaudojant „Pačiu laiku“ (angl. „Just-in-time“) principą. Tojotos gamybos sistema buvo sugalvota ir jos įgyvendinimas prasidėjo tuoj po Antrojo pasaulinio karo. Pasak Taiči Ono, Tojotos gamybos sistemos sukūrimą sąlygojo Japonijos rinkos spaudimas gaminti labai įvairią produkciją mažais kiekiais. Pagrindiniai Tojotos gamybos sistemos principai buvo didinti gamybos efektyvumą, nuosekliai mažinant nebūtinas išlaidas bei šalinant nuostolius. Apie šią gamybos sistemą pasaulis sužinojo tuomet, kai Tojota nusprendė investuoti į gamybą Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1984 metais kartu su kompanija „General Motors“ Tojota atidarė bendrą gamyklą „New United Motor Manufacturing“, kurioje buvo gaminami abiejų prekinių ženklų automobiliai. Tojotai pasiekus neįtikėtinų rezultatų, JAV ir Europoje pradėta domėtis jos sėkmės priežastimis, o Tojotos gamybos sistema pakrikštyta antru vardu „Lean Production System“.
Tikslaus ir nusistovėjusio lietuviško pavadinimo šiai gamybos sistemai apibūdinti kol kas nėra. „Lean” filosofija lietuviškai aiškinama kaip lankstus, taupus, efektyvus verslo procesų valdymas. „Lean“ terminą pasaulyje išpopuliarino Džeimsas P. Vomakas su bendraautoriais išleidęs knygą „Mašina, kuri pakeitė pasaulį“ (James P. Womack, Daniel T. Jones, Daniel Roos „The Machine That Changed The World: The Story of Lean Production“).
„Lean“ valdymo sistema pasirodė besanti universali ir transformuojama. Pagrindinius principus įmonės pradėjo taikyti ne tik automobilių pramonėje, bet ir kituose pramonės, paslaugų bei aptarnavimo sektoriuose, sveikatos priežiūros paslaugų srityje, viešajame administravime ir daugelyje kitų veiklos sričių. Tokiu būdu atsirado nauji terminai kaip Lean logistika, Lean biuras, Lean administravimas, Lean vyriausybė, Lean servisas, Lean sveikatos priežiūra, Lean leidyba, netgi Lean marketingas. Daugiau ir plačiau: inovacijos.lt
Sensei Kubo
Po paskutinio susitikimo su Sensei, atrodo vėl kaip po pirmojo susitikimo prieš septynerius metus. Reikalavimas tvarkai, etiketui išliko tie patys. Padėtas daiktas ne vietoje, ateik! Paliktas popierius, vėl tylus ir aiškus – ateik! Kendo praktikoje kartelė iškelta dar aukščiau, dėtalė, bet suburi vienas šimtas pirmam kartui, po kurio seka antrasis šimtas jau be poilsio ir vėl iš naujo.
Vakariniai pasisėdėjimai tie patys, visi, kaip viena šeima virtuvėje kalbame iki pat vėlumos, temos: kendo, draugai, žmonės kurie ateina į praktikas, būsimi įvykiai, egzaminai ir vėl kendo, beje kaip laikosi Raimonda, Robertas, Daiva? Visus prisimena vardais, palinksi galva ir pasineria į prisiminimus. Ateina laikas, kada visi pakyla nuo stalo, sutvarko savo vietas, surenka šiukšles, atsisveikina ir eina kas į paskutinį metro traukinį, kas į savo automobilį, kas sėdasi ant savo dviračio. Aušta sekanti diena.
Sensei paskutinius metus daug keliauja, aplankytas San Franciskas, Sensei draugas pakvietė atvykti į jubiliejinį keiko, Kinija, Singapūras, Tailandas, Vietnamas, Rusija. Planai 2020 metais surengti didelį kruizą aplankant naujas šalis ir pristatant kendo, pristatant Kyumeikan vardą.
Na o iki to laiko kasdieninė praktika Kyumeikan dodžo. Atrodo viskas tas pats, bet kiekvieną kartą atrandame vis kažką naujo, bet savyje.
Laikas keisti keikogi
Orai šyla, salėje darosi šilta. Kiekvienas žinote savo rūbo savybes, kada prakaitas pasiekia kritinę ribą.
Daugelis iš Jūsų turite žiemos keikogi. Kyumeikan mokykla savo nariams turi aukštos kokybės, specialaus pynimo „Musushi“ kompanijos tamsiai mėlynus keikogi. Tokio tipo švarkai labai populiarūs aukštųjų mokyklų studentų tarpe, kurie užsiminėja kendo, bei Japonijos policijos kendo dodžo.
Mindaugas Armonavičius jau antrą sezoną dėvi šį rūbą. „Kendo praktika pasižymi ypatingu fiziniu aktyvumu viršutinei korpuso daliai, todėl labai svarbi yra apranga. Patogus, kvėpuojantis, lengvas, nevaržantis judesių, vasarinis treniruočių švarkas suteikia pranašumo treniruočių metu. Mažiau prakaito nereiškia blogesnės treniruotės:), – kalbėjo Mindaugas.
Kiekvienam kuriam reikia, kreipkitės, keikogi duosime nemokamai. Kaune penktadienio praktikoje, Vilniuje antradienio praktikoje. Mums visiems yra svarbi Jūsų gera savijauta.
Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena
Fizinis aktyvumas – būtinas sveikos gyvensenos veiksnys. Pakartosime gerai žinomą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teiginį, kad medicininės priemonės sveikatą ir gyvenimo trukmę sąlygoja tik apie 10 proc., aplinkos ir darbo sąlygos – apie 20 proc., paveldimumo faktoriai – apie 20 proc., o likusius 50 proc. lemia gyvenimo būdas.
Visus žmogaus sveikatą lemiančius veiksnius galima skirstyti į tris kategorijas:
1. Žmogaus nekontroliuojami veiksniai, nepriklausantys nuo jo norų ir pastangų (lytis, paveldimumas, konstitucijos tipas, amžius);
2. Iš dalies kontroliuojami veiksniai, kuriuos žmogus savo gyvensena, elgesiu, įvairiomis priemonėmis gali (ir bando) koreguoti – fizinė ir socialinė aplinka, darbo ir poilsio režimas, psichologinė aplinka šeimoje ir mokykloje, jaunimo tarpusavio santykiai. Šiai grupei taip pat priklauso kai kurios lėtinės neinfekcinės ir psichosomatinės ligos, kurias tinkama mityba, fiziniu krūviu, grūdinimusi, psichofizine treniruote, kryptingu, ilgalaikiu medikamentiniu ir nemedikamentiniu gydymu galima koreguoti ir neleisti joms progresuoti;
3. Visiškai žmogaus kontroliuojami veiksniai, tiesiogiai priklausantys nuo jo elgsenos ir
gyvensenos.
Esminiai sveikos gyvensenos veiksniai yra šie:
– racionali mityba,
– fizinis aktyvumas (FA),
– žalingų įpročių nebuvimas,
– grūdinimasis,
– racionali darbo ir poilsio kaita,
– asmens higiena ir kūno priežiūra,
– psichoemocinis stabilumas,
– saugios ir sveikos aplinkos kūrimas ir kt.
Sveikatos ugdymo modelis pagal Hagard (1994), schema paimta iš knygos „Mokymas sveikai
gyventi: teoriniai ir praktiniai aspektai“ (Gudžinskienė, 2007).
Sveikos gyvensenos judėjimas Lietuvoje turi senas ir geras, tačiau gerokai primirštas tradicijas. Jau XX a. pradžioje ir tarpukario Lietuvoje Vydūnas (Vilhelmas Storosta), Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Karolis Dineika savo filosofinių sistemų pagrindu suformulavo sveiko, darnaus žmogaus sampratą.
Taigi, galimos trys skirtingos individualios elgsenos kategorijos: sveikatą stiprinanti
elgsena, sveikatą palaikanti elgsena ir sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena.
– sveikatą stiprinanti elgsena yra tokia, kai asmuo, nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės, sąmoningai elgiasi taip, kad sveikata stiprėtų arba bent išliktų esamame sveikatos lygyje. Tai yra visų sveikos gyvensenos veiksnių konkretus įgyvendinimas savo asmeniniame gyvenime.
- sveikatą palaikanti elgsena, susijusi su įvairiomis ligų profilaktikos priemonėmis, priklausančiomis (arba ne) formaliai sveikatos apsaugos sistemai. Tai profilaktiniai skiepai, sveikatos patikrinimai, maisto papildų vartojimas ir kita.
- sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas, polinkis be reikalo rizikuoti, su kuriuo sietinas buitinis ir profesinis traumatizmas ar eismo įvykiai ir pan.
Taigi, sveika gyvensena padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą, gyvenimo kokybę ir fizinį pajėgumą. Požiūris į sveiką gyvenseną ir elgesio įgūdžiai yra išugdomi tiek vaikams, tiek ir suaugusiems (tik daug sudėtingiau), o jų lavėjimas priklauso nuo žmogaus nuostatų ir pasirinkimo.
Kokią gyvenseną pasirinks besiformuojanti asmenybė – didelę įtaką turi šeimos, mokyklos, draugų ir visuomenės požiūris.
Nemaža dalis žmonių suvokia judėjimo svarbą ir jo įtaką sveikatai. Prikurta aibės skambių, solidžių, tarptautinių ar regioninių fizinio aktyvumo programų ir projektų. Tiesa, sistemingas ir kryptingas fizinis aktyvumas tebėra kiekvieno asmeninis reikalas. Žmonės supranta, jog aktyviai judėdami jie gyvena turiningiau, sveikiau, linksmiau. Jie tampa ištvermingesni gyvenimo permainoms, atsparesni ligoms, labiau pasitiki savimi ir nebėra tokie prislėgti gyvenimo rūpesčių.
Kiekvienas mūsų norime būti sveiki ir gražūs, bet norėdami tokiais tapti privalome nuolat skirti laiko sveikai bei aktyviai gyvensenai. Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą.
Lietuvoje dalelė Tokijo Kyumeikan dodžo
2012 metais Kyumeikan dodžo buvo keičiamos grindys, kurios 55 metus stiprino kiekvieną. Kiek prakaito, kiek tonų smūgių buvo sugerta, suskaičiuoti galėtų technika.
Kubo Sensei perduoda dalelę Kyumeikan dvasios į Lietuvą, kaip simbolį, kuris stiprintų ryšį tarp Lietuvos ir Japonijos dodžo.
Gegužės 3 dieną 19 val. lentelių perdavimas vyks Kaune, gegužės 7 dieną 19 val. Vilniuje.
Kviečiame kiekvieną, kuris viduje turi Kyumeikan dvasią atvykti į susitikimo keiko.
