Japonų entuziazmas keliauti jau tapęs legenda. 1728-aisiais natūralistas Engelbert Kämpfer rašė apie savo išvyką į Japoniją: „Kasdien šios šalies pagrindiniais keliais plūsta neįtikėtinas skaičius keliautojų, kartais čia matydavau daugiau žmonių nei Europos didmiesčiuose.“ Edo periodo klestėjimu, apie 1750m. Tōkaidō keliu iš Tokijo į Kijotą kasmet prakeliaudavo 1,5 milijono žmonių. Šis skaičius vėliau tik išaugo, todėl buvo reikalingas įspūdingas užeigų – ryokanų – skaičius jiems apnakvyndinti. Galop išsivystė savita „užeigų kultūra“, lig šiol atspindinti Japonijos kultūrą ir gyvenimo būdą nuo Heiano periodo (799-1185).
Ryokanai – vienas geriausių būdų pažinti Japoniją. Dauguma jų yra atokiai nuo miestų, todėl išvengė sunaikinimo karo metu, taip pat modernizacijos bangos šeštam dešimtmety. Pagal visas tradicijas statomi nauji ryokanai, seni pastatai verti išsaugojimo taip pat jais tampa. Jų populiarumas kyla iš galimybės pajausti Japonijos kultūrą, architektūrą, gyvenimo būdą pačiam, neapsiribojant tik akademine – istorine apžvalga.
Iš „Ryokan: A Japanese Tradition“ by Gabriele Fahr-Becker. Tekstą parengė: Algirdas