Tai nėra smurtinis filmas, kaip daugelis norėtų tikėtis, jis yra gilus ir mąslus. Filmo herojus Seibei Iguči yra samurajus, perspektyvus ir mastantis vyras. Jo žmona mirė nuo džiovos, palikdama rūpintis jaunomis dukterimis ir sena motina. Jis po darbo eina į namus kur užsiima namų ruoša, jam net nelieka laiko išsimaudyti, išsiskalbti savo drabužius. Jis neleidžia laiko su savo bendrais, kurie už nugaros jį niekina.
Jis sutinka savo vaikystės draugę, kurią apgina nuo įsiutusio vyro. Klano Šiogūnas įvertina jo poelgį ir siunčia jį į pavojingą užduotį. Gryžtančio namo laukia moteris, kuri padeda namų ruošoje, mokinanti jo vaikus. Filmo epizodai priverčia galvoti, kas yra garbė, kas teisinga ir kas neteisinga, kur istorija pinasi su mūsų dienų išgyvenimais. Dvi valandos ir devynios minutės trukmės „Forums Cinemas“ kino salėje Vilniuje penktadienį, septintą valandą vakaro.
sunkus filmas; tik iš trečio karto prisiverčiau jį pasižiūrėti kai rodė per tv. Šis filmas iš tiesų filosofinis ir net sakyčiau pacifistinis, tam tikra prasme dekoratyvus, stilius nebūdingas šio žanro filmams apie samurajus. Čia daugiau orientuojamasi į dvasines vertybes, nei kad į visų problemų/bėdų sprendimą kardo pagalba. Pamatyti tikrai verta, kaip vieną iš nešabloniškų filmų apie samurajus.