Vitaminai – biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organimo medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Žmogaus organizmo ląstelėse jie nesintetinami (negaminami), todėl turi būti gaunami su maistu. Vitaminai organizme dalyvauja kaip kofermentai (fermento aktyviojo centro dalis) daugybėje metabolinių reakcijų. Be vitaminų šios reakcijos arba nevyktų, arba vyktų labai lėtai. Vitaminų, randamų maisto produktuose, negali pakeisti niekas kitas, net vitaminų kompleksai, kuriuos galima įsigyti bet kurioje vaistinėje. Vis dar nėra moksliškai ištirta, ar mūsų organizmas tikrai pasisavina dirbtinai susintetintus ir išskirtus vitaminus.
Vitaminas B1 svarbus angliavandenių apykaitai. Esant vitamino B1 trūkumui, gliukozė skaidoma tik iš dalies, dėl to pažeidžiama nervų sistema (nervų uždegimai, psichikos sutrikimai), širdies ir kraujagyslių sistema (susilpnėja širdies raumuo ir atrofuojasi griaučių raumenys, vystosi širdies nepakankamumas), virškinamojo kanalo motorinė ir sekrecinė funkcija (susilpnėja skrandžio sulčių sekrecija, žarnyno peristaltika). Randama rupaus malimo duonoje, mielėse, grūdų luobelėse. Paros dozė 1,5-2,0 mg.
Vitaminas B2 -kofermentų FAD ir FMN sudedamoji dalis. Skatina glikogeno (kepenyse kaupiami angliavandeniai) susidarymą kepenyse, turi įtakos augimui, nes yra labai svarbus baltymų apykaitai. Be to, jis svarbus susidarant purinui (DNR sudedamoji dalis), apsaugant regėjimo tinklainę nuo ultravioletinių spindulių pertekliaus. Esant trūkumui, atsiranda paraudimų apie lūpas, akis, ausis ir įtrūkimų akių bei lūpų kampučiuose. Prasideda uždegimai: odos (dermatitai), liežuvio (glositas), burnos gleivinės (stomatitai), akių junginės (konjuktyvitai), ragenos (keratitai). Atsiranda pakitimai ir nerviniame audinyje: nugaros smegenų nervinių ląstelių atrofija, pažeidžiamas mielininis apvalkalas. Vitaminas B2 randamas mėsoje, kepenyse, inkstuose, žuvyje, piene, varškėje, kiaušinio trynyje, mielėse, žaliose lapinėse daržovėse. Paros dozė: 1,5-2 mg. Augančiam organizmui vitamino B2 reikia daugiau.
Vitaminas B3 – kofermento A sudedamoji dalis. Labai svarbus įvairiems medžiagų apykaitos procesams, ypač baltymų, riebalų, angliavandenių galutinių skilimo produktų susidarymui. Trūkstant vitamino B3 sutrinka oksidacijos procesai ląstelėse ir jų aprūpinimas energija bei normalus greitai atsinaujinančių audinių (pvz., odos, gleivinių ir kt.) ląstelių dalijimasis. Randama mėsoje, kepenyse, žuvyje, daugelyje augalinių produktų (bulvės, morkos, grikių kruopos, duona).
Vitaminas B6 įeina į kofermentų , dalyvaujančių amino rūgščių metabolizme, sudėtį. Esant jo trūkumui, atsiranda simetrinių odos uždegimų (dermatitų), vyksta degeneraciniai pokyčiai neuronuose, hipertrofuoja širdies raumuo, galima mažakraujystė. Randama mėsoje, kiaušinio trynyje, ankštinėse kultūrose, bulvėse, duonoje, mielėse. Paros dozė – 1,8-2,2 mg.
Autorė: doc. Jurate Burneckiene. Tekstą parengė: Evaldas Kaulinis, KMU 3k studentas.